Rankraštinio paveldo klodus atidengusi konferencija

XV kultūros istorijos, rašytinio paveldo tyrinėjimų konferencijos „Kelionių aprašymai kaip egodokumentinis paveldas: nuo Panevėžio iki Paryžiaus“ lektoriai

Š. m. spalio 15 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kartu su Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutu (Vilniaus universitetas) pakvietė į XV kultūros istorijos, rašytinio paveldo tyrinėjimų konferenciją „Kelionių aprašymai kaip egodokumentinis paveldas: nuo Panevėžio iki Paryžiaus“.

Konferencijos rengimo komiteto pirmininkas – besidarbuojantis egodokumentų lobynuose prof. dr. Arvydas Pacevičius, viena pagrindinių organizatorių – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai Genovaitė Astrauskienė.

Konferencijoje „Kelionių aprašymai kaip egodokumentinis paveldas: nuo Panevėžio iki Paryžiaus“ tyrinėti asmeniniai keliaujančiųjų pasakojimai. Konferencijų ciklas, skirtas egodokumentiniam, asmeninio pasakojimo, paveldui, bibliotekoje pradėtas 2012-aisiais. Ankstesnėse šio ciklo konferencijose aptartas asmeninis turtas – laiškai, atsiminimai, įvairiai susiję su Panevėžio krašto žmonių gyvenimais.

Sveikindama konferencijos svečius bibliotekos direktorė Rima Maselytė džiaugėsi knygų leidybos derliumi: jau išleistu praėjusios konferencijos pranešimų leidiniu, bibliotekos darbuotojų pastangomis parengta Aleksandros Šilgalytės atsiminimų knyga „Plačiame gyvenimo vieškely“, Lietuvos istorijos instituto išleistu su Panevėžiu ypatingai susijusio Juozo Stakausko atsiminimų rinkiniu „Trys lietuvių tautos pagrindai“.

Konferencijos lektoriams ir svečiams R. Maselytė perdavė sveikinimus nuo JE Juozo Preikšo, VU Komunikacijos fakulteto prof. dr. Andriaus Vaišnio, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus dr. Rimanto Miknio, iš Paryžiaus – Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktoriaus prof. Egidijaus Aleksandravičiaus.

Sveikinimo žodį tarusi Panevėžio m. mero pavaduotoja Regina Eitmonė biblioteką pavadino Kultūros sotinės širdimi. „Didžiuojamės, kad turime šią biblioteką. Šiandien išgirsime pranešimus iš nepublikuotų leidinių, linkiu, kad jie sudomintų Panevėžio miesto visuomenę ir paskui būtų prieinami,“ sakė ji.

Seimo nario Povilo Urbšio sveikinimą perdavė padėjėja Lina Kiršaitė: „Dėkojame bibliotekos darbuotojams, jūsų darbo dėka sukauptas žinių, vertybių pasaulis yra prieinamas mums visiems. Dažnai rengiamuose bibliotekos renginiuose galime susitikti su mūsų tautos turtu – šviesuoliais, kūrybingais žmonėmis“.    

Konferencijos aktualumas, išskirtinumas, apibendrinimas

Pateikiame konferencijos rengimo komiteto pirmininko prof. dr. Arvydo Pacevičiaus pastebėjimus ir įžvalgas konferencijos išskirtinumo, aktualumo miestui ir šaliai temomis, konferencijos darbo apibendrinimą, kitų metų konferencijos tematiką.  

Konferencijos išskirtinumas tas, kad jos pranešimų kokybė gerokai pakilusi brandumu, tematikos įvairove. Aprėpėme ne tik Panevėžio ir Paryžiaus kultūrines erdves, bet ir Senovės Romos termų aprašymus, carų Rusijos ir sovietmečio egodokumentus, išplėtėme kelionių geografiją ir topografiją. Pranešėjai nepamiršo ir Panevėžio aktualijų, egodokumentikos sąsajų su regiono kultūros ir istorijos paveldu.

Tokia konferencija svarbi kaip aktualus, miesto ir regiono bendruomenę telkiantis, nežinomus rankraštinio paveldo klodus atidengiantis renginys.

Svarbu, kad naujos žinios apie egodokumentus būtų tinkamai paskleistos, paakintų ir kitas tiek Panevėžio krašto, tiek viso regiono, gal net visos Aukštaitijos atminties institucijas ne tik registruoti, bet ir tyrinėti jų saugyklose slypinčius paveldo lobius. O pradėti, manau, padeda itin aiškus suvokimas, kad egodokumentai – tai mūsų savastis, atmintis, jų tyrimai ir sklaida brandžios, kūrybingos, visuomenės rodiklis ir sumani investicija į ateitį.

Džiugu, kad konferencija suvienijo kelionių aprašymų ir apskritai egodokumentų tyrėjus iš Vilniaus universiteto (Veronika Girininkaitė, Milda Kvizikevičiūtė, Arvydas Pacevičius, Tomas Petreikis), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Jolita Steponaitienė, Dalia Tarailienė), Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (Angelė Mikelinskaitė), Kauno apskrities viešosios bibliotekos (Mindaugas Balkus), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (Rasa Sperskienė) ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus (Virginija Šiukščienė).

Ši įvairių institucijų tyrėjų santalka rodo, kad konferencija buvo aktuali ne tik Panevėžio krašto gyventojams. Ypač svarbu, kad egodokumentika domisi jauni klausytojai ir tyrėjai. Šioje konferencijoje dalyvavo net trys doktorantai. Visa tai rodo, kad konferencijoje nagrinėta problematika peržengia regiono ribas ir yra svarbi nacionaliniu masteliu.  

Konferencijos metu iš viso buvo perskaityta dešimt pranešimų, atidaryta paroda „XVI amžiaus kelionių albumas“, įvyko diskusija.

Pranešimuose įvairiais aspektais buvo nagrinėjamos keliautojų refleksijos, įspūdžiai egodokumentikoje, tapatumų raiška („XVI–XVIII a. sveikatinimosi kelionių refleksijos privačiojoje raštijoje“, „Tapatybė, atrandama keliaujant svetur ir Lietuvoje. Vytauto Civinskio (1887–1910) kelionių įspūdžiai jo Dienoraštyje“, „Vinco Uždavinio kelionė į Rozalimą“, „Kelionių aprašymai lietuvių diasporos laiškuose: vieta ir tapatumas“); aptarti pasakojimo pirmuoju ypatumai, nulemti ideologinių, konfesinių, socialinių ir kt. aplinkybių („Prano Juozapavičiaus kelionių aprašymai: sovietmečio egodokumentikos bruožai“, „Lietuva svetimšalių akimis: intymus pasakojimas ar propaganda?“); nagrinėti atskirų asmenų egodokumentų telkiniai ir pavieniai egodokumentai, saugomi ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Gardine („Likimas suvedė į vieną biblioteką: Antano Poškos ir Mato Šalčiaus dokumentinis palikimas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje“, „1863 m. sukilėlio kelionės į tremtį dienoraštis – netyrinėtas sukilimo šaltinis“).

Pristatant Barono Maksimiliano Teuffelio iš Gundersdorfo albumą, saugomą Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje ir turintį tiek atminimų albumo, tiek silva rerum bruožų, buvo pabrėžta vaizdo ir teksto sąsajos svarba nagrinėjant tokio pobūdžio raštiją. Mat albumas turtingas spalvotų, aukšto meninio lygio piešinių, sukurtų savininkui keliaujant po Italiją.

Apibendrinant konferenciją buvo atkreiptas dėmesys, kad kelionių egodokumentika turtinga iliustracijų, piešinių, portretinių marginalijų ir kitų vadinamųjų knygų graffiti, todėl itin svarbu kompleksiškas ir integruojantis žvilgsnis į egodokumento kaip medijos struktūros kaitą, naujų technologijų sąlygotų artefaktų skverbtį į pasakojimą pirmuoju asmeniu (atvirukai, fotografijos).

Atskirai paminėtinas pranešimas „Į savarankišką gyvenimo kelionę palydint: gimnazisto Mykolo Jankausko atminimų albumėlis“, skirtas Panevėžio egodokumentiniam paveldui. Auditorija buvo supažindinta su privačiame rinkinyje saugomu Panevėžio gimnazijos auklėtinio, vėliau žinomo profesoriaus M. Jankausko (1905–1999) atminimų albumėliu, pristatė jo kūrėjų portretų galeriją. Tiesa, autoriui rengiant straipsnį dar reiks pagrįsti šio albumėlio sąsajas su egodokumentų kaip kelionių aprašymų rūšimi ir žanru.

Konferencijos pabaigoje diskutuota dėl sovietmečio egodokumentikos patikimumo, nes dėl ideologinių priežasčių, savicenzūros ar net tiesioginių ryšių su KGB jų kūrėjai slėpė savo autentiškas nuostatas, perdėtai uoliai liaupsino sovietinę santvarką. Todėl svarbu nuodugniai ištirti tokių egodokumentų autorių biografiją, kitaip tikėtinos neteisingos išvados.

Organizacinio komiteto nariai ir dalyviai neabejojo, kad kitais metais planuojama konferencija sutrauks dar daugiau pranešėjų, pasiūlysiančių dar įdomesnius, brandesnius pranešimus. Preliminariai sutarėme ir dėl tematikos – konferenciją numatyta skirti silva rerum rankraštinėms knygoms, nors diskutavome ir dėl aktualių šiandien atminimo albumų įtraukimo į konferencijos tematiką. Mat atminimo albumai turi nemažai panašių bruožų į universalesnes, daugelio egodokumentų žanrų ribas peržengiančias silva rerum knygas, išplitusias didelėje senosios Lenkijos-Lietuvos valstybės teritorijoje, taigi ir Lietuvoje. Jas tyrinėjant kyla daug klausimų apie žanro ribas, knygų struktūrą, saugojimo kultūrą, paplitimą visuomenėje, publikavimo problemas ir kt. dalykus.

Neabejoju, kad atminties institucijų ar privačiuose rinkiniuose saugoma ne tik su visa istorine Lietuva, bet ir Aukštaitija, Panevėžio kraštu susijusių silva rerum knygų ir atminimo albumų. Laikas būtų ne tik pradėti jų paiešką, bet ir analizę, nes iki kitos konferencijos liko jau mažiau nei vieneri metai.

Baigiamosios diskusijos metu buvo sutarta dėl mokslinių straipsnių rinkinio, kuris bus rengiamas konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu, publikavimo sąlygų ir galimybių. Dėkingi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorei Rimai Maselytei, jos pavaduotojai ir konferencijos organizatorei Genovaitei Astrauskienei ir visam kolektyvui už suteiktą pastogę ir nuoširdų priėmimą, konferencijos dalyviai išsiskirstė su viltimi sulaukti kitos egodokumentų konferencijos, vyksiančios Panevėžyje.

Virginijaus Benašo nuotraukose – konferencijos akimirkos

Informaciją parengė
Vilija Stokienė
PAVB RsV koordinatorė
Tel. (8~45) 50 20 38