Kardeliai ir jurginai – rudens grožio atšvaitai

Gamtos iššūkių nepabijojęs panevėžietis Leonas Adomavičius vienintelis išaugino tinkamo dydžio kardelius, laistydamas juos ypatingu skysčiu su Sibiro žolių antpilu ir uogiene.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje, Atrijaus terasoje, atidaryta tradicinė septintoji kardelių paroda. Parodoje akis džiugina 113 veislių kardeliai, išauginti Lietuvoje. Joje pirmąkart galime išvysti turtingą jurginų ekspoziciją.

Parodoje galima susipažinti su įvairių spalvų ir atspalvių, žiedynų formų  gėle, kurią kalbininkų patarimu dabar įvardijame kardeliu, o šnekamojoje kalboje vadiname gladiole.

Dėl prastų oro sąlygų, neleidusių išauginti tinkamo dydžio kardelių, parodoje savo išaugintų gėlių neišdrįso eksponuoti kitų šalių selekcininkai. Iššūkį priėmė tik lietuviai ir surengė nuostabią šventę grožio išsiilgusiems žmonėms.

Tuo tarpu panevėžiečio Leono Adomavičiaus išauginti kardeliai stebina ne tik grožiu, bet ir dydžiu. Kaip panevėžiečiui pavyko apgauti gamtą ir išvengti vėsaus bei sauso pavasario pinklių? Adomavičius tikina, kad svarbiausia buvo kardelius tinkamai prižiūrėti: laiku apdengti, dažnai laistyti. Be to, jis turi ypatingą laistymo skysčio receptą, kuris toks painus, jog primena alchemiją, nors gaminamas iš natūralių medžiagų. Į šį receptą įeina ne tik lietuviškos ir Sibiro žolės, bet ir uogienė!

Buvo planuota, kad į renginį savo gėles atveš ir selekcininkai iš kitų šalių, tačiau čekai, lenkai, latviai ir baltarusiai buvo priversti pakeisti savo planus. Svarbiausia priežastis ta, kad šiemet jiems nepavyko užauginti parodos vertų kardelių.

Kaunietė Danutė Simonaitienė, daug metų auginanti kardelius, nusprendė jų šiais metais nerodyti, o vietoj to eksponuoja daugybę jurginų veislių. Auginti jurginus ją paskatino močiutė, labai mylėjusi gėles ir padovanojusi anūkei ypatingai gražų jurginų kerą.

Parodos iniciatorius Alfonsas Žobakas tvirtina, kad tokia situacija susiklostė dėl oro sąlygų. Ir kalta čia ne karšta bei sausa vasara, o vėsus ir sausas pavasaris.

„Nei latviai, nei baltarusiai, nei čekai neišdrįso atvažiuoti. Aišku, kaitra savo daro, ji neleidžia skleistis aukštesniems žiedams, bet problema slypi pavasaryje. Žiedų formavimais vyko gegužės paskutinę savaitę. Tuomet buvo bjaurus oras. Šalta ir netgi sausa. Nesiformavo žiedai. Kas tuo metu augalus uždengė ir dar net palaistė, pas tuos susiformavo žiedynas. Kas to nepadarė – rezultato neturi“, – sakė A. Žobakas.

Parodos iniciatorius, išvedęs keletą veislių, sako, kad įvertinti kardelių vertę pinigais sunku. Kiekvienas gėlių kolekcininkas turi savo skonį. Svarbiausia augalo spalva, forma ir spalvų deriniai, struktūra bei kompozicija.

Pasak A. Žobako, gyventi Lietuvoje vien tik iš kardelių auginimo sudėtinga. Didesnes galimybes siūlo Rusijos ir JAV rinka.

Apie šią parodą ir kardelių auginimo ypatumus kalbėjo Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos pirmininkas Edvinas Misiukevičius ir VU  Botanikos sodo Kairėnuose Gėlininkystės skyriaus vedėja, mokslų daktarė Gitana Štukėnienė.

Susirinkusius į kardelių parodos atidarymą sveikino LR Seimo nariai: Rasa Juknevičienė, kuri yra nuolatinė šios tradicinės parodos lankytoja, Petras Narkevičius, Seimo nario Povilo Urbšio padėjėja Lina Kiršaitė, Panevėžio vicemeras Petras Luomanas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė, apdovanojusi visus parodos dalyvius dovanomis.

Parodos atidarymo ceremoniją vedė G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojas Edmundas Breivė. Parlamentaras P. Narkevičius įteikė LR Seimo padėką E. Breivei už ilgametį darbą organizuojant kardelių parodas Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

Paroda bibliotekoje veiks iki rugpjūčio 27-os dienos.

Virginijos Januševičienės tekstas

Mildos Butkevičiūtės nuotraukos