Įvyko XVI mokslinė privačiosios raštijos ir egodokumentinio paveldo tyrinėjimų konferencija (papildyta)

Spalio 7 d. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje įvyko XVI mokslinė konferencija „Privačioji raštija ir egodokumentinis paveldas: nuo silva rerum iki šiuolaikinių socialinių tinklų“.

Jau ketvirti metai G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rengiamų konferencijų tematika skirta egodokumentinio paveldo tyrimams, aktualizavimui ir sklaidai. Egodokumentai tai – autobiografinė raštija pirmuoju asmeniu, kurios ryškiausi žanrai yra dienoraštis, atsiminimai, laiškai, atminimų albumai, o senojoje Lietuvoje – silva rerum.

„Garbė teesie tiems, kurie sumanę gerą darbą pasirūpino ir kūnu paversti“, – tokiais kalbininko Jono Jablonskio žodžiais XVI mokslinę konferenciją „Privačioji raštija ir egodokumentinis paveldas: nuo silva rerum iki šiuolaikinių socialinių tinklų“ atidarė Gabrielės-Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė. Direktorė savo sveikinimo kalboje apžvelgė rengtų 15 konferencijų istoriją, jų tematiką, išleistus leidinius.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius, Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas prof. dr. Arvydas Pacevičius sveikino visus, susirinkusius į tradicinę, ne tik savame krašte pamėgtą konferenciją, skirtą egodokumentiniam paveldui. „Tai palyginti nauja tyrimų sritis Lietuvoje, todėl tikiuosi, kad ši konferencija atvers naujas erdves ir perspektyvas šiam įdomiam reiškiniui, kuris Lietuvoje nėra iki galo suprastas“, – sakė profesorius, linkėdamas, kad renginys taptų ir diskusijų tribūna.

Konferencijos dalyvius ir svečius sveikino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius, IFLOS tarptautinių bibliotekinių asociacijų federacijos regionų kultūros paveldo ir genealogijos komiteto atstovas Baltijos šalims prof. dr. Renaldas Gudauskas. Direktorius teigė, kad jam visada didelis malonumas ir garbė lankytis Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, kurią laikantis pavyzdine tiek vadybos, tiek renginių kokybės prasme, o šią konferenciją įvardijo elegantišku tiltu tarp klasikos ir modernios realybės.

Susirinkusius pasveikino ambasadorius, Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Plečkaitis, pasidžiaugęs bibliotekos aplinka, galimybe susitikti savo bendrakursius, išklausyti įdomius pranešimus ir padovanojęs G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai knygą „Šveicarija, kurios nepažįstame“, kurią parašė būdamas Lietuvos ambasadoriumi Šveicarijoje.

Miesto mero Ryčio Mykolo Račkausko vardu visus sveikino miesto Tarybos narė, muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė, teigdama, kad ši konferencija verčia pamąstyti apie žodžio prasmę ir jos kaitą istorijos tėkmėje.

Šių metų konferencijos „Privačioji raštija ir egodokumentinis paveldas: nuo silva rerum iki šiuolaikinių socialinių tinklų“ temas galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmoji grupė skirta privačiosios raštijos raidos teorinių, istorinių, savimonės raiškos problemų bendrai analizei ir galimiems sprendimams. Antroji – daugiafunkcinių egodokumentų, įvairiais aspektais susijusių su istoriniais ir etnografiniais Europos ir Lietuvos regionais, taip pat Panevėžio regionu ir iš jo kilusiais žmonėmis identifikacijai ir tyrimams.

Temas atskleidė šešiolika Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos istorijos instituto, įvairių šalies muziejų mokslininkų ir tyrėjų pranešimų. Konferencijų pranešimų pagrindu bus išleistas mokslinių straipsnių rinkinys. Artimiausiu metu bus paskelbti konferencijos audioįrašai.

Po pranešimų konferencijos dalyviai aktyviai dalyvavo diskusijose, kurių metu buvo siūlomos temos kitų metų konferencijai. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai, konferencijų organizatorė Genovaitė Astrauskienė siūlė temą „Aukštaitijos knygos kultūra“. Doc. dr. Arūnas Vyšniauskas kalbėjo, kad reikėtų įamžinti gyvąją istoriją, kol dar yra jos liudininkų, – švietimą, mokymą, studijas sovietmečiu. Buvo siūlyta egodokumentikos temą pratęsti kitąmet ir surengti konferenciją „Egodokumentika – kaip sudėtinė knygos kultūros dalis“, kuri taptų perėjimu į naują temą.

Konferencija surengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutu.

Konferencijos darbą apibendrino Instituto direktorius, Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas prof. dr. Arvydas Pacevičius pačioje renginio pradžioje teigė, kad ši konferencija atvers naujas erdves šiam įdomiam reiškiniui, kuris Lietuvoje iki galo nėra suprastas.

„Sunku apibendrinti konferenciją, kuri ką tik baigėsi, bet lyginant su kitomis konferencijomis, kuriose aš dalyvavau Panevėžyje, gerokai kilstelėjo mokslinių pranešimų lygis, didėja jaunųjų mokslininkų įtrauktis – dalyvavo 4 doktorantės, didėja erdvė, iš kurios į konferenciją atvyksta žmonės. Džiugina ir tai, kad mes jau pasiekėme minimum uždavinius skleisdami ir populiarindami egodokumentinį paveldą. Manau, kad dabar jau daug kas žino, kas yra egodokumentai, nes prieš penkerius metus tas terminas išvis nebuvo naudojamas. Ši konferencija Panevėžyje labai daug prisidėjo ne tik prie egodokumento kaip termino supratimo, bet ir davė sisteminį egodokumentų tyrimo suvokimą“, – kalbėjo prof. dr. Arvydas Pacevičius.

Profesorius sakė esąs maloniai nustebintas tų pranešimų, kurių autoriai mėgina ne apžvelgti, papasakoti , bet abstrahuoti, teoretizuoti, konceptualizuoti tai, kas tiriama ir kas pristatoma. Sudomino pranešimai , kuriuose mėginama nagrinėti egodokumentiką, išskiriant tam tikrus aspektus, tam tikras žmogaus veiklos, mąstymo apraiškas tuose tekstuose.

Visose konferencijose paprastai dalis pranešimų skiriama Panevėžio krašto paveldui tyrinėti. Prof. A. Pacevičiaus nuomone, reikia mėginti tiek Panevėžio miesto, tiek viso regiono kultūros paveldą, istoriją integruoti su visu mūsų nacionaliniu paveldu ir jo funkcionavimu, su įvairiais pasakojimais, istorijomis, naratyvais. Tada jis taps integralia ir mokslo erdvės, ir kultūros paveldo sudėtine dalimi ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. „Aš manau, kad čia yra kelias, kaip galima būti matomam“, – teigė profesorius.

Kiekvienoje konferencijoje atiduodama duoklė G. Petkevičaitės-Bitės asmenybei ir jos kultūriniam palikimui. Ambasadorius, Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Plečkaitis, kuris konferencijoje skaitė pranešimą „Vieši ir privatūs reikalai signataro Jurgio Šaulio (1879–1948) ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės korespondencijoje“, sakė, kad konferencijoje pranešimai buvo labai įdomūs, moksliški, gerai argumentuoti, turintys glaudų ryšį su įvairiais miestais ir rodantys, kad jie visi labai svarbūs. Pasak ambasadoriaus, visa tai rodo, kad konferencija turi gražią ateitį.

Konferencijos rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Panevėžio miesto savivaldybė.

Konferencijos programa

Virginija Januševičienė

Vilija Sokienė

Virginijaus Benašo nuotr.