Gražiausia dovana – ŽODIS

„Niekur tokio vakaro nebuvo. Niekur. Tik Panevėžy,“ – tokie prof. habil. dr. Viktorijos Daujotytės žodžiai paglostė visų susirinkusiųjų į jos kūrybos vakarą širdis. Ne tik panevėžiečiai, bet ir kitų kraštų žmonės suvažiavo į Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką, kad galėtų išgirsti gyvą profesorės žodį – geriausią kalėdinę dovaną.

Didi asmenybė šalia esančius nušviečia savo vidaus šviesa, o kai aplink ją dar susiburia kelios stiprios asmenybės, tai jau tikra puota kiekvieno sielai. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės, lietuvių literatūros tyrinėtojos, kritikės, poetės V. Daujotytės naujausius kūrinius pristatė žymi literatūros tyrinėtoja doc. dr. Brigita Speičytė, tekstus iš jų skaitė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris, jautriai renginį vedė Kalbos premijos laureatė Albina Saladūnaitė.

„Šiandien pasitinkame dvi naujas prof. Viktorijos Daujotytės knygas – trečiąją žemaitiškai-lietuviškos poezijos knygą „Tatā pariejau. Tai parėjau“ ir autobiografinę knygą „Vartai į abi puses“. Šios knygos nėra atskiros, jas jungia asmeninės, pirminės patirties atmintis, vienoje išsiskleidžianti į poetines refleksines būsenas, kitoje – į siužetišką biografinį pasakojimą. Trečioji knyga – ir pratęsia ankstesniąsias, ir yra kitokia. Skaudus džiaugsmas – šios knygos vyraujanti būsena; laikas – pagrindinis šios knygos herojus.  Autobiografinėje knygoje profesorė rašo apie poreikį slėpti savo pasaulį kalboje, neleisti jam sunykti, perkeliant jį į kalbą, į tekstą, suteikiantį savam pasauliui naujo, prasitęsiančio pasaulio galimybę“, – tai kelios mintys iš B. Speičytės pranešimo apie naująsias V. Daujotytės knygas.
 
„Kokia prabanga, kad vienas geriausių dabarties aktorių Albinas Kėleris skaitytų mano tekstus“, – sakė profesorė. Viktorija Daujotytė pasidžiaugė, kad vakare dalyvauja viena aiškiai viešumoje matoma lietuvių literatūros tyrinėtoja Brigita Speičytė, parašiusi straipsnių apie jos žemaičių tarme parašytus tekstus. Pasak profesorės, tie straipsniai svarbūs ne tik kaip asmeniui, bet kaip kultūros faktas, kaip tam tikras požiūris į literatūrą, į jos kalbines galimybes, į strategiją.

Kalbos žmogumi save įvardinusi V. Daujotytė kalbėjo, kuo jai yra svarbios knygos, parašytos žemaičių tarme: „Branginu visą Lietuvos kalbinį kosmosą, pradedant nuo žemės kalbos, kiekvieno lopinėlio, ir baigiant bendrine lietuvių kalba. Jei galiu kalbėti apie Girgždutę, tą savąjį žemės lopinėlį, tai tik todėl, kad geriausiai jį jaučiu, jį suvokiu, kartu puikiausiai jausdama, kad ta patirtis, kurią aš apčiuopiu savyje, yra bendra mums. Panevėžio krašto žmonės, Aukštaitijos žmonės jaučia tą patį ryšį su savąja žeme. Iš čia mes vis labiau imame mąstyti apie tai, kas yra mūsų prigimtis, kas yra mūsų prigimtinė kultūra, kas mums duota, leista, ką esame paveldėję, ką turime savyje ir ta savastis yra didelis turtas. Mes, apčiuopę tą prigimtinį savumą, imame jaustis kitaip. Svarbu jausti, kad vieta, nors tu ir išeini iš jos, iš tavęs niekada neišeina. Vieta eina kartu su tavimi.“

Kalbėdama apie knygą „Vartai į abi puses“ profesorė sakė, kad atsakinėdama į gražius, pasitikėjimą savimi tvirtinančius Marijaus Šidlausko klausimus ji bandė duoti savo atsakymą, iš kurios vietos ėjusi į savo knygų personažų pasaulį. Pasak jos, jei neturi savo pasaulio, tai negali įeiti ir į kito pasaulį, nėra vartų, nėra kelio, nėra takelio.

Bibliotekoje surengta V. Daujotytės knygų paroda vakaro viešniai priminė jau kiek primirštus kūrinius „apie kitus, apie kitų gyvenimus, kitų likimus“ – apie Sigitą Gedą, Joną Strielkūną, Salomėją Nėrį, Janiną Degutytę, Vincą Mykolaitį-Putiną ir kitus.

„Patys nuoširdžiausi, tikriausi, gražiausi žodžiai yra jūsų knygose. Mes jas skaitome, cituojame, jomis gyvename,“ – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė, dėkodama prof. V. Daujotytei už galimybę šių žodžių klausytis, stebėtis ir džiaugtis, dovanojo jai pilną dovanų krepšį.

Kalbėjimą apie kūrybą ir tekstus iš knygų puikiai papildė gyvai atliekami muzikos kūriniai bei virtualus menas. Elvyra Pažemeckaitė skaidrių pagalba pristatė unikalią juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės parodą „Balsā i daiktā / Balsai ir daiktai“, kurios eksponatus juvelyrė kūrė pagal V. Daujotytės eilėraščius. Žemaičių kultūros draugijos Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotojas Steponas Kubeckas žemaitiškai skaitė eiles iš knygos „Balsai ūkuose“.

Susirinkusieji į biblioteką turėjo galimybę ne tik įsigyti naujausias V. Daujotytės knygas bei gauti autorės autografą, bet ir pažiūrėti surengtą bibliotekoje saugomų profesorės knygų parodą, kuri sukėlė daug diskusijų.

Šis renginys iš projekto „Literatūros ir kino dienos“, kurį remia:

logolkt    itlkministerija    panevezio-miesto-savivaldybe


Virginijos Januševičienės tekstas

Virginijaus Benašo nuotraukos