Teatrališka, jautri ir chuliganiška Fausto Latėno muzika

„Bibliotekai, kurioje prasidėjo šios knygos pristatymas Lietuvoje“, – tokį autografą įrašė kompozitorius Faustas Latėnas knygoje „Muzika kaip teatras. Kompozitorius Faustas Latėnas“ per šios knygos sutiktuves Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

Sutiktuvėse dalyvavo ne tik svarbiausias knygos personažas – Nacionalinės premijos laureatas, teatro ir kino kompozitorius, akademinės muzikos kūrėjas F. Latėnas, bet ir knygos leidėjas Raimondas Paknys, o renginį spalvingai, su giliomis įžvalgomis vedė muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Kodėl šios knygos kelionė prasidėjo nuo Panevėžio? Pasak F. Latėno, būdamas aukštaitis knygą jis pirmiausia pristato Aukštaitijos sostinėje, būdamas katalikas – savo vyskupijoje ir tame krašte, kuriame yra geras Juozo Miltinio teatras, puikūs aktoriai.

Iki šiol Lietuvoje nebuvo knygos apie teatro muziką, apie teatro kompozitorių. Teatrologės Daiva Šabasevičienė ir Rasa Vasinauskaitė savo knygoje „Muzika kaip teatras“ sudėjo paties kompozitoriaus F. Latėno pasakojimus, jo bičiulių, kolegų mintis. Čia analizuojami spektakliai, sukurti Lietuvoje – Jaunimo, Vilniaus mažajame, Lėlės“ ir kituose teatruose, taip pat užsienyje. Kompozitoriaus kūrybinė biografija, jo indėlis į Lietuvos kultūrą, jo muzikos svarba pirmiausia atskleidžiama per teatrą, per jo bendradarbiavimą su režisieriais, tarp kurių tokios iškilios figūros – Eimuntas Nekrošius, Rimas Tuminas, Vitalijus Mazūras.

Faustas Latėnas pripažįsta gavęs milžinišką patirtį bendraudamas su režisieriais Rimu Tuminu ir Eimuntu Nekrošiumi. Apie kompozitoriaus muziką šie teatro korifėjai išsakė savo mintis, rasdami ypač taiklų žodį jai apibūdinti. „Kartais muzika tiek nulemia, net spektaklio likimą. Ir kaip komplimentą galėčiau pasakyti, kad su Fausto muzika taip yra įvykę“, – teigia E. Nekrošius.

“Teatrui rašyti labai sunku. Sunku atskleisti temą. Faustas yra chirurgas, kuris persodina širdis, švarina aortas, daro pavojingas operacijas“, – tikina R. Tuminas.

Režisieriaus žodžiai tiesiai į dešimtuką, nes pasirodo F. Latėnas vaikystėje svajojo būti arba gydytotoju, arba dvasininku. Kompozitorius tarsi sujungė šias abi profesijas, nes muzika gydo kūną ir sielą.

Sumanymas išleisti šią knygą gimė prieš kokius penkerius metus. Procesas buvo ilgas, sudėtingas, trūko finansinės paramos ir pagal turimas lėšas pradžioje gal būtų išėjusi tik maža brošiūrėlė. Tačiau palaipsniui viskas išsirutuliojo į solidžią knygą.

„Pirmiausia esu dėkingas knygos leidėjui Raimondui Pakniui ir jo leidyklai. Jei ne jo pasiryžimas, pasitikėjimas ir tikėjimas, kad gali būti įdomu. Tai eksliuzyvinė leidykla, kuri leidžia vertingą literatūra. R. Paknys įdėjo daug pastangų, kad knyga pasiektų skaitytoją“, – susitikimo su skaitytojais metu sakė F. Latėnas.

Leidyklos vadovas R. Paknys pasakojo, kad knygos koncepcija ne kartą keitėsi. Buvo daug įvairių peripetijų, kol skaitytojai išvydo tokį leidinį, koks jis yra dabar.

F. Latėnas prisipažino, kad dar neperskaitė visos knygos, tik kai kurias jos dalis. „Tie žmonės, kurie apie mane kalbėjo, tikriausiai papasakos apie mūsų bendradarbiavimą, kūrybinį procesą. Ta knyga tai tam tikro kūrybinio periodo antkapis. Joje sudėta istorija. Tačiau gyvenimas, kūryba, spektakliai tęsiasi. Skaičiusieji tą knygą sakė, kad ji skaitosi lengvai ir įdomiai, nors čia sudėti profesionalūs tekstai. Prašau V. Gerulaičio parašyti knygą ne apie mane, o apie 1970- ųjų, 1980-ųjų metų kompozitorių kartą, kurios kūryba pasklido po pasaulį. Knygą su fantazija“, – kalbėjo kompozitorius, tvirtindamas, kad muzikologas moka gražiai, melodingai, meniškai papasakoti būtus nebūtus dalykus.

Bibliotekoje vykusio renginio vedėjas, muzikologas V. Gerulaitis kalbėjo apie F. Latėno kūrybą įvairiais aspektais. Apie jo ir jo kolegų lietuvių kompozitorių, vadintų „naujaisiais romantikais“, muzikos panašumus ir skirtumus. Apie emocijas, estetiką, požiūrį į pasaulį. Apie F. Latėno melancholiją, kuri yra arba graudžiai linksma, arba linksmai graudi. Lygino jo muziką su Jono Strielkūno ir Juozo Erlicko poezija.

„Mes sakome, kad F. Latėnas yra teatro kompozitorius ir esame teisūs, bet jo kūryba yra ir teatrui, ir kinui, ir vos ne estradai, filharmonijai, simfoniniam orkestrui, chorui ir kam tik nori. Kompozitorius, kuris pelnytai pelnė Nacionalinę premiją“, – tvirtino V. Gerulaitis.

Knygoje jis išsamiai papasakojo F. Latėno biografiją nuo pat berniuko iš Dusetų iki Lietuvos kultūros viceministro, premjero patarėjo, kultūros atašė Maskvoje. Didžiausias dėmesys - muzikai ir teatrui, kurie kompozitoriaus kūryboje suaugę lyg Siamo dvyniai. Renginyje muzikologas pasakojo, kaip F. Latėno muzika trikdė, šokiravo Lietuvos kompozitorių sąjungos narius. Nenorėdami priimti jaunų kompozitorių į sąjungą, jų kūrybą jie paprastai apibūdindavo žodžiu „įdomi“, tačiau F. Latėno muzika juos vedė iš kantrybės, jie šaukė „lauk iš čia!“. Tai buvo muzika, laužanti stereotipus. Tiesiog chuliganiška muzika. Tik tuomet, kai kompozitorius vertintojams pristatė savo kūrinius parašytus ankstyvoje jaunystėje mokantis Juozo Gruodžio muzikos technikume, jis buvo priimtas į Lietuvos kompozitorių sąjungą. Savo kūryba jis visada buvo dešimčia metų priekyje kitų.

Knyga „Muzika kaip teatras“ bibliotekoje vykusiame renginyje buvo pristatyta keliais lygmenimis. Vieniems imponavo F. Latėno muzikos teatrališkumas ir kūriniai spektakliams (ypatingai tiems, kurie gerai susipažinę su kompozitoriaus kūryba), kitiems – knygos analizė, visiems – galimybė gyvai išgirsti ir pabendrauti su iškiliomis asmenybėmis. Pats knygos pristatymo procesas buvo tarsi improvizuotas mini spektaklis, kurio kulminacija – muzika.

Nuoširdžiai ir įtaigiai F. Latėno kūrinį „Ninos muzika“ atliko Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mišrus trio. Greta Gražulytė (fleita), Toma Mincytė (fortepijonas), Ala Fetingienė (akordeonas) sužavėjo ir patį kompozitorių, ir renginio žiūrovus. A. Fetingienė pasakojo, kad kūrinio natas pavyko gauti iš Sankt Peterburgo muzikantų, nes šiame mieste jos yra išleistos. Jaunosios atlikėjos F. Latėno kūrinį yra atlikusios keliuose festivaliuose. Reikšmingiausias pasiekimas – Grand Prix tarptautiniame muzikos festivalyje „Ascoltate“, vykusiame 2015 metais Kaune.

Virginijos Januševičienės tekstas

Virginijaus Benašo nuotr.