Per muziką – į Paryžių ir svajonių pasaulį

Pianistų Sonatos ir Roko Zubovų koncertas-kompaktinės plokštelės „Prancūziški žaidimai“ sutiktuvės, vykusios Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kuluaruose, tapo įspūdinga švente muzikos gurmanams.

„Prieš kelerius metus grojau šioje erdvėje ir ji mane tarsi užhipnotizavo. Tas buvimas tarp praeities ir dabarties, tarsi lauke ir kartu viduje, duoda erdvę fantazijai, netikėtiems atradimams. Dabar, kai man reikia pasirinkti, kur Panevėžyje groti, pirmiausia renkuosi šią biblioteką“, – sakė R. Zubovas.

Pirmojoje Sonatos ir Roko Zubovų kompaktinėje plokštelėje „Prancūziški žaidimai“ skamba žaismingos George Bizet, Gabriel Faure, Maurice Ravel ir Erik Satie siuitos, sukurtos XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus  pradžioje. Jos pristato Prancūzijos muzikos aukso amžių, kada Paryžius tapo kultūros ir meno pasaulio sostine. Visus plokštelėje įrašytus kompozitorių kūrinius fortepijonui keturiomis rankomis pianistai atliko bibliotekoje vykusiame koncerte.

Prancūzų kompozitoriai jau nuo senų laikų išsiskyrė tuo, kad jie neslėpė išorinio įkvėpimo šaltinio. Impulsą kūrybai galėjo duoti gamta, gyvūnai, mūšių scenos, žmonių charakteristikos. Tai gali nukreipti klausymą tam tikra linkme, bet nežinant inspiracijų šaltinio prancūzų kompozitorių kūriniai duoda galimybę išsiskleisti fantazijai lygiai taip pat kaip gera vokiečių muzika.

„Labai įdomios, kartais nenuspėjamos formos, kuriomis prancūzų muzika susisieja su išoriniu pasauliu. Kartu kai mes galvojame apie pedagoginį muzikos vaidmenį, kad ji kiekviename mūsų gali lavinti tam tikrus emocinius pajutimus, gebėjimus išgirsti ir suvokti svajonių pasaulį, tai kiekvienas kompozitoriaus nurodymas, kokia linkme ėjo jo fantazija, gali būti nepaprastai įdomus ir svarbus. Taip mes tampame jautresni tiems muzikiniams vaizdiniams“, – kalbėjo Rokas Zubovas, labai išsamiai supažindinęs koncerto klausytojus su koncerte skambėjusių kūrinių istorijomis ir juos sukūrusių kompozitorių asmenybėmis.  

Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninis duetas gimė 1997 metais, kai jie gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2001 metais sugrįžę į Lietuvą aktyviai dalyvauja šalies kultūriniame gyvenime.

Pianistų koncertinę veiklą klausytojams pristatė bibliotekos Menų centro vadovė Vida Mikelevičiūtė.

Po koncerto Zubovai G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai dovanojo kompaktinę plokštelę „Prancūziški žaidimai“. Tokias dovanas gavo ir V. Mikalausko menų gimnazija bei Muzikos mokykla.

„Pirmiausia esame pianistai“, – sako R. Zubovas, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkis, grafų Zubovų palikuonis. Tai, kas susiję su genialaus menininko vardu, yra neatsiejama jo gyvenimo dalis (atliekami kūriniai, koncertai-paskaitos, įrašytos kompaktinės plokštelės).  R. Zubovas vadovauja Vilniaus M. K. Čiurlionio namams ir labai išplėtojo jų veiklą.

Britų režisieriaus Robert Mullan filme „Laiškai Sofijai“ R. Zubovas sukūrė pagrindinį vaidmenį, įkūnydamas savo prosenelį M.K. Čiurlionį. Šmaikštauja, kad daugiau nesifilmuosiąs, nes jau turėjo idealią aktoriaus karjerą – jokių antraplanių vaidmenų, jokių klišių.

R. Zubovą galima pavadinti ir alpinistu, nes jis įkopė į M. K. Čiurlionio viršukalnę. Tikina, kad ir į kalnus daugiau nelipsiantis. Tai buvo iššūkis sau pačiam ir šeimai. Roko tėtis žuvo kalnuose, kai jam buvo ketveri metai. Kopdamas į viršukalnę R. Zubovas sakė supratęs, kad dar niekada nebuvo taip arti prisiartinęs prie savo tėvo pasaulio. Jautėsi tarsi sudaręs taikos sutartį su šeimos tragedija, o lipti į kitą kalną tai jau būtų tarsi išdavystė.

Virginijos Januševičienės tekstas
Virginijaus Benašo nuotr.