Dviejų kūrėjų pokalbis kaip muzikavimas

Kai prie vieno stalo susėda Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, rašytoja, eseistė Giedra Radvilavičiūtė ir filosofė, eseistė, literatūros kritikė, profesorė Jūratė Baranova, laukiame kažko ypatingo.

Jų pokalbis Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje ne veltui buvo pavadintas „Suplanuotos akimirkos: be baimės nuskęsti“. Kaip pavadinimas, sudėtas iš abiejų rašytojų kūrinių, taip ir pašnekesys dėliojosi tarsi darnaus dueto muzikavimas.

„Giedra Radvilavičiūtė sukūrė originalų lietuviškos esė tipą, kur dera savitas mąstymas, tvirta struktūra ir tirštas pasakojimas, intelektualus šmaikštumas ir guvi ironija, o gausios kultūrinės aliuzijos, žinomų menininkų citatos dalyvauja tekste kaip realios tikrovės dalis“, – taip apie G. Radvilavičiūtės eseistiką rašė literatūros kritikė Jūratė Spindytė.

Susirinkę bibliotekoje galėjo išgirsti esė iš pačios autorės lūpų. Gyvai ir tikrai. G. Radvilavičiūtė ne tik rašo, bet ir kalba tokiais meistriškai įvaldyto žodžio pasakojimais, kad jų klausoma užgniaužus kvapą arba čia pat leipstama juokais. Nesvarbu apie ką bus tas pasakojimas – apie namuose pamirštą asmens dokumentą, be kurio vos pavyko patekti į Nacionalinės premijos teikimo ceremoniją Prezidentūroje, ar apie  nuolat ją persekiojantį geležinkelį – nuo Geležinkelio gatvės, kurioje prabėgo ankstyva vaikystė, iki JAV, kur gyveno 1994–1997 metais. Klausytojams tie stiprūs ir įtaigūs pasakojimai ilgam įsirėžia į atmintį.

Rašytoja prisipažįsta kartais taip supinanti tikrovę su fantazija, kad sudėtinga suprasti, kur baigiasi viena ir kur prasideda kita. Už kasdienio gyvenimo rutinos dažnai slypi magija. Fantastiškas pasaulis kartais atrodo realiai egzistuojantis. Gal todėl, kai G. Radvilavičiūtė parašo apie savo mandarinų medį, kuris kaip ta pasakų pupa užaugo toks didelis, kad pramušė lubas, jos kaimynai iš viršutinio aukšto atneša jai dubenį mandarinų.

G. Radvilavičiūtė Panevėžyje gimė, užaugo, baigė 10-ąją vidurinę mokyklą. Į susitikimą bibliotekoje atėjo daug jos bičiulių, pažįstamų, buvusių bendraklasių, mokytojų. Rašytoją pasveikino buvusi jos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Dainora Urbonienė, kuri poeziją kūrusiai mokinei patarė verčiau rašyti prozą.

Įtaigus ir žaismingas rašytojų duetas taip įtraukė klausytojus į pokalbio, pasakojimų ir skaitymų sūkurį, kad laikas bėgo nepastebimai. Renginio viešnios bendravimą sušildė humoru, intriguojančiais nutikimais, o malonią neoficialią aplinką, pasirodo, padeda sukurti net kėdžių išdėstymas puslankiu.

Vakaras buvo gardus kaip daugiasluoksnis pyragas, kurio kiekvienam buvo atriekta po riekę, ir mėgaukis tuo, kas labiausiai artima. Kam rūpi siužetas, kurį G. Radvilavičiūtė siūlė nušauti jau pirmojoje knygoje, kam gilūs jausmai, pridengti atsainaus tono, bet tokie stiprūs, kad negali jų nejausti. O kur dar ypatinga ironija ir saviironija.

2002 metais buvo išleistas penkių autorių Alfonso Andriuškevičiaus, Gintaro Beresnevičiaus, Sigito Gedos, Sigito Parulskio ir Giedros Radvilavičiūtės romanas „Siužetą siūlau nušauti“, jo sudarytojas Sigitas Geda rašė, kad tas beletristų improvizacijas visų pirma sieja tam tikra muzika, kuri yra nutylantis ir pasigirstantis balsas, aidas, atšaukos, sąskambiai ir sambalsiai. Giedra buvo vienintelė moteris rašytoja šalia lietuvių literatūros korifėjų. Atsiimant 2015 metų Nacionalinę kultūros ir meno premiją Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidžiaugė, kad literatūros laureatė – moteris.

Bibliotekoje susitikimą  „Suplanuotos akimirkos: be baimės nuskęsti“ surengusi kultūrinės veiklos vadybininkė, poetė Elvyra Pažemeckaitė dviejų kūrėjų pokalbį praturtino svariais faktais iš Nacionalinės premijos laureatės biografijos.

2010 metais G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusiame literatūros festivalyje „Panevėžio literatūrinė žiema 2010“ Giedrai Radvilavičiūtei įteikta poetės E. Mezginaitės premija. Rašytojos knyga „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ 2012 m. apdovanota Europos Sąjungos literatūros premija. G. Radvilavičiūtė šiuo metu labiausiai verčiamų į užsienio kalbas kūrinių autorė (išleido: Suplanuotos akimirkos, 2004; Šiąnakt aš miegosiu prie sienos, 2010)

Rašytoja susitikime pasakojo apie vertimų sunkumus ir subtilumus. Kaip sudėtinga išversti kūrinius į užsienio kalbas, atrasti tinkamą žodį, frazę, idiomą, perteikti viską taip, kad suvoktų kitos šalies skaitytojas. Vertėjas dažnai būna nepastebimas, o jam tenka ypatingai sunki užduotis. Kartais net daug konsultuojantis kūrinio autoriui ir vertėjui nepavyksta rasti tinkamo vertimo. Tuomet sužaidžia fantazija ir išradingumas.

Susitikimas „Suplanuotos akimirkos: be baimės nuskęsti“ – vienas Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės ir bibliotekos vykdomo projekto „Literatūros ir kino dienos 2016“ renginių. 2016 m. pavasarį ir rudenį kas mėnesį bus rengiami projekto Nacionaline premija apdovanotų kūrėjų kūrybos vakarai, naujų knygų sutiktuvės, filmų peržiūros ir diskusijos.

Virginija Januševičienė
Nomedos Simėnienės nuotr.