Civilizacija neįmanoma be poezijos ir muzikos

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykęs susitikimas su VDU profesoriumi, filosofu ir politikos kritiku Gintautu Mažeikiu tema „Decivilizacijos grimasos: nuo „Valios triumfo“ iki „Nuogo Gyvenimo“ sukvietė gausią auditoriją ir išprovokavo ilgas diskusijas.

Prof. G. Mažeikis kalbėjo apie tai, kaip išnyksta mūsų humanistinis pasaulis, kaip nyksta kultūrinės patirtys, manieros, stiliai, etiketas, menų įvairovė, kaip nyksta įvairūs autonominiai patyrimai. Kai kurie mąstytojai kaip Norbert Elias ir Vytautas Kavolis civilizaciją sieja ne su pažanga ir modernizacija, o su mūsų humanitariniais, kultūriniais, socialiniais gebėjimais. Paskaitoje buvo išsamiai aptartas civilizacijos termino atsiradimas ir jo suvokimas skirtingose epochose bei skirtingose šalyse, „pridėtinio džiaugsmo“ samprata.

„Kartais keliai tiesiami užmirštant eilėraščius ir muziką. Tada susiduriame su modernizacija, kuri neturi nieko bendro su civilizacija. Mūsų gebėjimas atskirti stilių, retorikos, poezijos ar romanistikos ypatumus, mokėti versti ar pateikti meno kritiką, suprasti šokį ar vaidinimą - visi šie civilizacijos dalykai nyksta plečiantis modernizacijai. Paradoksas, kad civilizacija traukiasi spaudžiant modernizacijai ir techninei pažangai. Kas užtikrina civilizacinę plėtrą? Ji susijusi visai su kitais dalykais, o ne su technika ir industrializacija, kurios tik žengia šalia civilizacijos ir kartais gali priešintis viena kitai“, - kalbėjo G. Mažeikis.

 Pagrindiniai pavyzdžiai, kuriuos profesorius pasitelkė rodydamas civilizacijos ir modernizacijos priešybes, buvo Sovietų Sąjungos komunistiniai industrializacijos projektai bei nacistinės progreso idėjos. Tokių pavyzdžių galima surasti ir šiandienos pasaulyje, kada industrializacijos labui yra šalinami mūsų stiliai, manieros, etiketas, poezija, muzika ir kiti dalykai.

Šalia holodomoro, gulago, holokausto, propagandinių nacizmo, sovietinės kino kronikos vaizdų, kuriais buvo iliustruotas pasakojimas, buvo rodomi ir šiandieninės sirų pabėgėlių stovyklos Jordanijoje nuotraukos, šiurpinančios savo rūsčia tikrove.

Pasak profesoriaus, vienas iš civilizacijos nykimo simptomų yra edukuotų žmonių egzodas. Išvažiavimas iš miestų, iš kaimų, iš šalies, kada išnykus kultūrinei ginčų, polemikos įvairovei ateina vienpusiškumas. Buvo pateikti pavyzdžiai,  kaip iš Sovietų Rusijos, nacistinės Vokietijos, okupuotos Lietuvos išvažiavo iškiliausi poetai, rašytojai, muzikai, kritikai ir aiškinama, kodėl visa tai įvyko, nes tai nebuvo atsitiktinis veiksmas.

Paskaitą G. Mažeikis baigė įvairių autorių mintimis, kad norint, jog mūsų civilizacija plėstųsi, reikia  ne tik mylėti, gerbti, puoselėti įvairius menus ir humanitarus, bet ir ugdyti toleranciją rasėms, seksualinėms mažumoms, bohemai. Šie dalykai neabejotinai tiesiogiai veikia Lietuvos aplinką, tokius miestus kaip Alytus, Panevėžys ar Šiauliai, kurie vardan savo sutelktumo modernizacijai ir techninei pažangai dažniausiai laidoja civilizaciją.

Karštoje diskusijoje, kuri įsiplieskė po paskaitos, buvo aptariami įvairūs klausimai: grįžimo į gamtą iliuzija, kultūros primetimas per prievartą, lietuvių kalbos mokymasis, žmogaus savigriova, išlaisvintas seksas ir daugelis kitų.

Gintautas Mažeikis – aktyvus pilietiškas visuomenės narys, dalyvaujantis pilietiniuose, meniniuose, religiniuose renginiuose, tarptautinėse mokslo konferencijose įvairiose pasaulio šalyse, tarptautiniuose mokslo projektuose.

Susitikimas su VDU profesoriumi, filosofu ir politikos kritiku G. Mažeikiu – vienas bibliotekos projekto „7+5 improvizuoti pasimatymai“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba, renginių. Kartu  šis renginys įsiliejo į bendrą miesto kultūros ir švietimo įstaigų projektą „Panevėžys vienija ir taškas“.

Virginijos Januševičienės tekstas

Virginijaus Benašo nuotr.