Biblioteką užliejo tulpių spalvos

Tulpių kolekcininkas ir jų augintojas latvis Janis Salensas jau trečią kartą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos lankytojus nudžiugina tulpių fiesta. Atrijaus terasoje eksponuojami 101 tulpių rūšies žiedai, stebinantys spalvų ir formų įvairove.

Kolekcininkas sako galįs surengti net kelias parodas, nes namuose turi apie 500 tulpių rūšių.
Nuolatiniai parodų lankytojai pastebėjo, kad šįkart čia galima išvysti tokių žiedų, kokių anksčiau niekad neteko matyti. Pasak kolekcininko, pačios naujausios bibliotekoje rodomos tulpių rūšys: „Muvota“, „Daudzkrasu lilija“, „Brooklyn“, „Green lake“, „Green Jay“, „Fiery Dream“, „Monarch Beauty“.

Pati seniausia tulpė „Wapen van Leiden“ auginama nuo 1640 metų, o oficialiai įregistruota XVIII amžiuje. Parodoje rodoma daug nekomercinių tulpių rūšių, kurias gana sudėtinga įsigyti.

Aistra šioms pavasario gėlėms J. Salensas užsikrėtė beveik prieš 40 metų. Tada dirbo kino mechaniku, o tame kino teatre buvo pradėtos rengti tulpių parodos. Atidžiai apžiūrėdamas eksponuojamus žiedus, jis nusprendė pats įsigyti svogūnėlių ir pradėti auginti tulpes. Dabar be šio užsiėmimo jis sako neįsivaizduojantis savo gyvenimo.

„Plotas, kuriame auginu gėles yra maždaug 800 kvadr. metrų. Lysvės metro pločio ir 25 metrų ilgio. Žemė tame plote – molinga, riebi. Darbo su tulpėmis tikrai daug. Du mėnesius sodinu, du mėnesius skinu žiedus  ir dar du mėnesius tvarkau. Kasmet būtina tulpes persodinti, kad žiedai būtų gražūs. Vegetaciniu laikotarpiu tulpių svogūnėlius laikau plastmasinėse dėžėse. Tam, kad rūšys nesusimaišytų, svogūnėliai turi nesikryžminti“, – pasakojo J. Salensas.

Kolekcininkas juokavo, kad nors turintis sūnų ir dukterį, tačiau viską darantis pats vienas, nes savimi labiausiai pasitikįs.

Janis Salensas savo kolekciją kaupia daugiausia iš Latvijos ir Olandijos selekcininkų. Pats naujų rūšių neišradinėja. Retesnių tulpių jis ieško internete. Dažnai kreipiasi į bičiulę, kuri gyvena ir Latvijoje, ir Jungtinėje Karalystėje. Brangiausių jo kolekcijoje esančių tulpių svogūnėliai kainuoja 5–7 eurus.

Rėmėjų kolekcijai papildyti kolekcininkas neturi, todėl tenka rūpintis tuo pačiam. Tulpių žiedus jis parduoda, o už gautas lėšas paprastai perka naujų rūšių svogūnėlius. Pažiūrėti jo išaugintų tulpių į sodybą Bauskės rajone atvyksta nemažai žmonių. Visos ekskursijos yra nemokamos.
 
Jau anksčiau J. Salensas yra minėjęs kiek daug daug žalos padaro žiurkės, mėgstančios sandėlyje laikomus svogūnėlius pernešti iš vieno indo į kitą ir taip sukelti painiavą. Dar viena didelė problema – pilkasis puvinys. Juo užsikrėtusių tulpių žiedai būna išmarginti pilkomis dėmėmis.

Tulpių žiedus kolekcininkas nuskina labai anksti, vos tik pasimato jų spalva, suvynioja į popierių ir laiko vitrininiame šaldytuve, kur temperatūra turi būti apie +3 laipsniai.

Tulpių parodų J. Salensas yra surengęs Latvijoje ir Lietuvoje. Tulpių žiedų ekspozicijos džiugindavo kelto, kursuojančio iš Latvijos į Švediją, keleivius. 2018 metais, kai Lietuva, Latvija ir Estija švęs savo 100-ąjį valstybingumo atkūrimo jubiliejų, J. Salensas norėtų surengti grandiozinę tulpių parodą.

Atrijaus terasoje išeksponuota tulpių paroda sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo. Apžiūrinėdami ekspoziciją jie diskutavo, kokios tulpės jiems patinka ir kodėl. Didžiausią įspūdį darė originalūs savo formomis, spalvomis ir jų deriniais žiedai.
 
Šįmet pirmą kartą parodoje rodomi indai, dekoruoti tulpių žiedais. Vieni jų paties autoriaus dovanoti, kiti – gauti dovanų. Čia yra puodeliai, kurie buvo sukurti jaunavedžiams, o vėliau dekoruotas puodelis, skirtas jų atžalai.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Edmundas Breivė dėkojo J. Salensui už parodą, už bibliotekai dovanotas retas knygas ir sakė besitikįs tolesnio bendradarbiavimo.

Norintiems pasigrožėti spalvinga tulpių paroda reikėtų paskubėti, nes ji bus eksponuojama iki gegužės 25 dienos 19 valandos.

Virginijos Januševičienės tekstas

Virginijaus Benašo nuotr.