Po Urbšio ąžuolu poezija skambėjo lietuviškai, prancūziškai, ispaniškai

Festivalis „Poezijos pavasaris 2016“, kaip įprastai keliaujantis per Lietuvos miestus, miestelius ir kaimus, vienai dienai užsuko į Panevėžio kraštą.

Poezijos posmai liejosi Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos sodelyje, po Urbšio ąžuolu Juozo Urbšio sodyboje, priklausančioje G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai, ir Bistrampolio dvare.

Poezijos maratone dalyvaujantys poetai Dainius Gintalas, Mario Bojorquez (Meksika), Dovilė Kuzminskaitė, Nijolė Daujotytė, Elvyra Pažemeckaitė, vertėjas, kritikas Arvydas Valionis, aktorius, skaitovas Petras Venclovas kiekvienai vietovei iš gausaus eilių pluošto rinkosi tas, kurios geriausiai atitinka tos aplinkos dvasią. Kiekvienas užmezgė dialogą su vietove – vieni per savo kūrybą, kiti per kitų poetų kūrinius, kuriuos pasirinko pristatyti.

Vytauto Žemkalnio gimnazijoje „Poezijos pavasaris“ turi senas tradicijas. Jų laikantis vainikuotas gimnazijos išrinktas „Poezijos pavasario“ laureatas – poetas, dainų autorius ir atlikėjas Domantas Razauskas. Išklausytos eilės ir gausūs sveikinimo žodžiai, apdovanoti jaunieji poetai, parodytas poezijos spektaklis.

Po to festivalio dalyvių desantas išvyko į Juozo Urbšio sodybą Panevėžio rajone, Čiūrų kaime, Zaosės vienkiemyje. Čia vykę poezijos skaitymai „Po Urbšio ąžuolu“ surengti jau septintą kartą. Skaitymus organizavo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka ir Lietuvos rašytojų sąjunga.

Poetai ir visi šventėn susirinkusieji džiaugėsi, kad šįmet pavasaris lepino gražiu oru, todėl poezija skambėjo gamtoje. Saulėje besimaudantis galingas ąžuolas, žydintys augalai, paukščių čiulbesys sustiprino eilių įtaigą ir norą, kad dalijimasis kūryba tęstųsi kuo ilgiau.

„Didelis įvykis man yra apsilankyti vienkiemyje. Aš irgi esu vienkiemio vaikas. Manau, kad vienkiemiui gali prilygti tik didelių miestų senamiesčiai, nes čia užauga labai laisvi žmonės, – sakė Nijolė Daujotytė, skaičiusi eiles iš savo poezijos knygos „Vienmečiai augalai“ ir pačius naujausius kūrinius.

Poetas, vertėjas, literatūros ir meno kritikas Dainius Gintalas iš savo naujausios poezijos knygos „Adatos“ temperamentingai, įtaigiai skaitė eilėraščius, kurie bene geriausiai nusako jo kūrybos esmę – „energija, dinamika, kuria aš adoruoju gyvenimą, koks jis bebūtų“.

„Man poezija yra išsibuvimas, išsirašymas, sugebėjimas būti su savimi, su pasauliu, kažkokio santykio paieškos. Tekstas atsiranda tada, kai mane kažkas iš vidaus sprogdina. Aš nerašau iš ramybės, iš šiaip buvimo“, – sakė poetė Dovilė Kuzminskaitė, kuri festivalyje skaitė savo poeziją ir kartu vertėjavo meksikiečiui Mario Bojorquez.

Poetas, eseistas, vertėjas iš Meksikos Mario Bojorquez tarsi šokio ritmu skaitė eiles ispanų ir kai kurių indėnų genčių kalbomis. Jį stebino, kad lietuviai turi tokį gilų vidinį liūdesį, nežiūrint to, kad Vilniuje yra Užupio Respublika, menų siena ir kitokių dalykų, skatinančių šėliojimą.

„Turite tokią gyvybingą gamtą: šviečiančius rapsų laukus, žalumą, didingus miškus, kurie turėtų būti pilni žvėrių. Tai kaip jūs galite būti liūdni žmonės tokioje gamtoje. Po Urbšio ąžuolu aš gulėjau ant žolės, žiūrėjau į medžius ir visą laiką čiulbėjo paukščiai, kurių balsai susiliejo su lietuviška poezija“, – kalbėjo meksikiečių poetas.

Mario Bojorquez poezija remiasi mitu, kad troškimas niekada negali būti išpildomas iki galo. Per visas jo poezijos knygas keliauja mintis apie neišsipildymą, nepasiekiamumą, siekiamybę. Pasak jo, turėtų atrodyti liūdnai, kad viskas yra nepasiekiama, tačiau tas troškimas ir yra amžinas variklis, kuris mus verčia judėti ir veda į priekį.

Vertėjas, kritikas Arvydas Valionis susirinkusius supažindino ne tik su savo eilėmis, pastaruoju metu sukurtais haiku, bet ir su latvių poetų kūryba, kurią jis verčia į lietuvių kalbą. Prieš 15 metų buvo išleista solidi knyga Juozas Urbšys „Laiškai Elenai“, kurios sudarytojas J. Valionis dabar ją vėl priminė skaitytojams.

Festivalio „Poezijos pavasaris 2016“ dalyviai paskleidė tokį stiprų poezijos skaitymo virusą, kad juo užsikrėtė ir kiti šventėje dalyvavę poetai. Naujausių savo eilių pristatė kaunietė Ona Marija Di, panevėžietė Solveiga Ska, Evaldas Žaliukas. Prancūziškai O. Milašiaus eilių skaitė Karolina Masiulytė-Paliulienė.

Poetė, bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Elvyra Pažemeckaitė ne tik skaitė savo eilių, bet ir moderavo renginį, gyvai ir žaismingai pristatydama festivalio dalyvius.

„Panevėžyje yra tai, ko nerasi kitur. Gal čia nuo Juozo Miltinio yra tas profesionalumo siekimas, Paryžiaus buvimas, panevėžietiškos bohemos įtaka“, – svarstė aktorius, skaitovas Petras Venclovas, kuris kiekvienai vietovei rinkosi vis kitas eiles, džiugindamas Oskaro Milašiaus, Vytauto Mačernio kūryba, ir perteikdamas jas su vis kita nuotaika.  Žaižaruojantis humoru ir užburiantis tam tikra magija Mažosios Lietuvos poeto Kristupo Lekšo užrašytų vietovardžių skaitymas atrodė tarsi koks ritualas, kurį P. Venclovas atliko sukdamas ratus aplink Urbšio ąžuolą.

Neatsitiktinai po Urbšio ąžuolu skambėjo Oskaro Milašiaus – diplomato, Lietuvos ambasadoriaus Prancūzijoje ir savos Tėvynės mylėtojo poezija. Gražios sąsajos su čia gyvenusiu tarpukario užsienio reikalų ministru Juozu Urbšiu, jo iškilia asmenybe. Dėl čia vykdomos Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro veiklos ši sodyba ne kartą yra pavadinta mažąja ambasada.

J. Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro vadovas Arnas Simėnas svečiams vedė ekskursiją po sodyboje įrengtą ekspoziciją, papasakojo apie paskutinįjį tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį, apie Urbšių giminę, kuri savo gyvenime, net pačiais tragiškiausiais momentais, laikėsi labai aukštų moralinių nuostatų.

Poezijos skaitymai „Po Urbšio ąžuolu“ turi savas gurmaniškas tradicijas. Medumi, naminiais sūriais ir kitokiais gardėsiais nukrautą stalą, kurį su meile parengia bibliotekos darbuotojos, papuošia firminis Urbšynės pyragas. Svarbiausias šių vaišių akcentas - starkakojų sriuba, kurią J. Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro vadovas Arnas Simėnas verda pats pagal specialų receptą, todėl niekur kitur tokios negausi.

Pasibaigus renginiui J. Urbšio sodyboje poetai išvyko į Bistrampolio dvarą, netoli nuo Panevėžio esančiame Kučių kaime. Čia vėl liejosi poezija, pamąstymai apie kūrybą. Kunigas dr. Rimantas Gudelis festivalio dalyviams surengė ekskursiją, išsamiai supažindino su dvaro pastatų ansambliu, Bistramų giminės istorija, kultūrine dvaro veikla. Koplyčioje, ištapytoje knygnešių gyvenimo scenomis, įspūdingai skambėjo skaitomos eilės tarsi himnas lietuviškam žodžiui.

Virginijos Januševičienės tekstas

Virginijaus Benašo nuotr.