„Migruojančių paukščių“ akupunktūros seansas Panevėžiui

Išnaršyti visą miestą iki atokiausių vietų, pajausti vietos dvasią, bet kartu pažvelgti į viską kitu rakursu, diskutuoti, nebijoti pirminių įspūdžių ir nusistovėjusių stereotipų apversti aukštyn kojom, siūlyti savo idėjas, nors jos visus šokiruotų. Tokius ir daugelį kitų sumanymų įgyvendino „Migruojantys paukščiai" savaitei nutūpę Panevėžyje, kūrybines dirbtuves įkūrę Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Viskas vardan to, kad ateities miestas būtų įdomesnis, patrauklesnis, visomis prasmėmis geresnis ir čia gyvenančiam, ir svečiui.

Kūrybinis projektas „Migruojantys paukščiai", gyvuojantis jau dešimt metų, suburia lietuvių menininkus, kūrėjus, intelektualus iš įvairių pasaulio šalių ir kasmet pakviečia vis į kitą šalies miestą. Kiekvienoje vietovėje kuriama tam tikra idėjų bazė, kurios turinys realizuojamas palaipsniui. Žvilgsnis iš šono visada tarsi elektros šokas supurto nusistovėjusį gyvenimą ir priverčia padaryti atradimų net kasdienėse smulkmenose.

Pasak „Migruojančių paukščių" sumanytojos ir įgyvendintojos, kostiumo dizainerės Jolantos Rimkutės, šių metų projektas ypatingas tuo, kad jame kartu su atvykusiais svečiais dalyvavo daug panevėžiečių. Jie suvienijo savo kūrybines pajėgas ir rezultatai tiesiog stulbina.

Savaitės trukmės idėjų laboratorijoje buvo naujai atrandamos miesto erdvės, kuriamas netradicinis miesto įvaizdis, pažvelgiama į istoriją, dabartį ir ateitį, siūlomos neįprastos veiklos. Sakykim, bulvių šaudymo varžybos ar mafijos muziejus.

Tuos, kurie galėjo stebėti projekto renginius ir kasdienę kūrybinę veiklą, stebino ir žavėjo novatoriški idėjų generavimo būdai. Per būseną, jauseną ir net mistiką.

„Renginių vedimui šiuo laiku egzistuoja labai daug įvairių technologijų ir metodikų. Belgijoje dirbu tokioje organizacijoje, kur tas technologijas pritaikome kultūroje, mene, mokomės eksperimentuoti, žvelgti į viską kūrybiškai. Esmė – pereiti per visus pojūčius, kad būtų ir kažkokie fiziniai pratimai, ir meditacijos elementai, būtų laiko pagalvoti, pasikalbėti", – kalbėjo šio projekto moderatorė Rasa Alksnytė.

Įvairiuose projektuose dalyvavusi grafikos dizainerė Laura Klimaitė, atvykusi iš Berlyno, sakė, kad jai smagu įnešti savo indėlį į Lietuvos gyvenimą. Jauną menininkę, nedažnai sugrįžtančią į savo šalį, žavi šio renginio idėja ir struktūra, galimybė prisidėti prie panevėžiečių gyvenimo kokybės pagerinimo. „Panevėžyje yra visko, ko reikia žmogui, gyvenančiam mieste. Yra atskirų įdomių vietų, kurias galėtų sujungti viena idėja. Reikėtų daugiau specialistų, formuojančių miesto įvaizdį", – sakė L. Klimaitė.

„Migruojančių paukščių" dalyvių grupės diskutavo apie Panevėžio erdves, įvaizdį, veiklą. Po klajonių po miestą ir ilgų diskusijų išsikristalizavo skirtingos temos, kurių kiekviena stebino savo išmone (Teatras fabrike, PANas, Galanterija ir pan.).

Panevėžietė Greta Ratkutė buvo įsitikinusi, kad tik „Migruojančių paukščių" projekto dėka pavyko į miestą sukviesti tokius įdomius kūrėjus iš įvairių pasaulio šalių. „Jie pažiūrėjo į mūsų problemas, su kuriomis mes jau esame susigyvenę, iš šalies. Parodė, kad mes galime tas problemas išspręsti mažais projektais, tapti pilietiškai aktyviais, intelektualiais, pakelti visuomenės ir kultūros lygį", – teigė ji.

Bibliotekoje kultūrinės veiklos vadybininke dirbanti Greta sugebėjo ne tik nuo ryto iki vakaro dalyvauti intensyvioje projekto veikloje, bet ir pasirūpinti, kad visi dalyviai bibliotekoje jaustųsi tarsi namuose.

„Migruojančių paukščių" dalyvis italas Francesco Lusa – fotografas, kurio fotografijose atgis įvairios Panevėžio erdvės, sutikti žmonės, jį sudominusios akimirkos. Fotografijų paroda bus surengta Panevėžyje, o kai kuriuos darbus pamatys ir Berlyno, kuriame jis gyvena, galerijų lankytojai.

Džiazo muzikantai Simona ir Dorsey Minns (JAV) džiaugėsi, kad jiems pavyko suburti Jaunųjų muzikantų orkestrą. Nors muzikos dirbtuvėse, kurių metu jaunimas mokėsi improvizacijos meno ir muzikavimo pagrindų, orkestro repeticijos vyko tik penkias dienas, jiems pavyko pasiekti gerų rezultatų. Panevėžiečiai orkestro koncertą galėjo išgirsti penktadienio vakarą Laisvės aikštėje. Jaunųjų atlikėjų – nuo vaikų iki jų mokytojų- muzikavimui pritarė gausiai susirinkę klausytojai.

Australijos lietuvės poetės Lidijos Šimkutės kūrybos vakaras, vykęs J. Miltinio palikimo studijų centre, - poetinio žodžio ir muzikos sintezė. Poetės skaitomas eiles papildė Simonos ir Dorsey Minns džiazinės improvizacijos. Lidija Šimkutė susirinkusiems kalbėjo apie tai, kas inspiruoja jos kūrybą, pasakojo apie keliones į archaiškas šalis, įdomias pažintis, asmenybes, padariusias didelę įtaką, net tam tikra prasme nulėmusias jos gyvenimo būdą. Poetė prisiminė ir susitikimą su režisieriumi Juozu Miltiniu Panevėžyje, jų ilgus pokalbius.

Projekto „Migruojantys paukščiai" kulminacija – jo dalyvių prisistatymas Laisvės aikštėje penktadienio popietę. Visas projekto dienas stebinęs nesenkantis kūrybiškumas prasiveržė kaip idėjų ir žaismės lavina. Temų diapazonas buvo kuo plačiausias. Kaip miestui atgauti Nevėžio upę ir jos prieigas paversti tikru rojaus kampeliu? Kaip panevėžiečiams perimti miltinišką dvasią, pradedant nuo paprasčiausių dalykų – jo mėgtų patiekalų receptų bei mankštos pratimų? Intelektualų sambūrio perfomansas Karkų namuose ir pasiūlymai sudalyvauti intelektualiuose žaidimuose bei pelnyti galimybę tapti Juodojo Arielio riteriu. Tuojau po to galimybė persikelti į tuos laikus, kai Panevėžys garsėjo kaip mažoji Čikaga ir pajusti, išgirsti, pamatyti to meto ypatumus – nuo žargono iki tikrutėlio BMW su „snukiu".

Moderatorės R. Alksnytės nuomone, tai tarsi pirmas akupunktūros seansas miestui, kai pirmos adatėlės įbedamos į tam tikras kūno vietas ir žiūrima reakcija. Išgeneruotos idėjos vėliau gali išsirutulioti į įvairius projektus.

Virginijos Januševičienės tekstas

Virginijaus Benašo nuotr.