„Panevėžio literatūrinė žiema“ poetams kaip antrieji namai

Įdomu, ar yra tokie prietaisai, kurie išmatuotų kūrybinę energiją, kuri susitvenkė per „Panevėžio literatūrinę žiemą“, šiais metais jau tryliktą kartą vykusią Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Literatūriniame festivalyje per dvi dienas praūžė milžiniškas poezijos ir eseistikos srautas.

Čia buvo skaitoma naujausia kūryba, vyko diskusijos, įdomūs pokalbiai, mezgėsi naujos pažintys. Žodžiai skambėjo ir lietuvių literatūrine kalba, ir tarmiškai, ir užsienio kalbomis. „Panevėžio literatūrinė žiema“ visada sukviečia galybę poetų, eseistų, vertėjų, leidėjų, menininkų, o šįmet jų čia suvažiavo arti šimto. Kūrėjai sako, kad gal ir geriau, kad biblioteka šį festivalį rengia kas antri metai, nes jo dar labiau pasiilgstama. 


Šiais metais tarptautinis festivalis „Panevėžio literatūrinė žiema 2016" buvo prieinamas labai plačiam žiūrovui ratui, nes festivalio renginius jie galėjo stebėti ne tik bibliotekoje, bet ir tiesiogines transliacijas internetu. Festivalio akimirkas galima peržiūrėti naujoje svetainėje www.plz.lt 

Parodoje – piešinio istorija

Panevėžio literatūrinė žiema startavo pasaulinio garso menininko Stasio Eidrigevičiaus piešinių parodos „Šaknys ir šakos“ atidarymu. Ekspozicijoje - visa piešinio istorija, nuo pat 1971 metais dailininko sukurtų darbų iki 2012 metų kūrinių (išleistas stilingas parodos katalogas, kurį galima įsigyti bibliotekoje). Menininkas, pasitardamas su savo sūnumi Ignacy, atrinko į šią parodą darbus, kurie tarsi įamžina laiką ir vietas, kurie geriausiai perteikia jo piešinio raidą. Simboliškas ir parodos pavadinimas, nes dailininko šaknys šaknijasi Panevėžio krašte, o jo kūrybos šakos pasiekia tolimiausias pasaulio šalis. Neseniai S. Eidrigevičius grįžo iš Japonijos ir Meksikos. Bibliotekai jis parvežė dovanų – naujų leidinių, kurie papildė čia saugomą jo asmeninį archyvą.

Atidarant parodą menininką sveikinęs Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas sakė, kad ši paroda graži ateities planų įžanga – Panevėžyje manoma įkurti S. Eidrigevičiaus menų centrą. Bibliotekos direktorė Rima Maselytė, atidarydama festivalį ir kviesdama svečius į gausybę renginių, ragino atidžiai įsižiūrėti į dailininko darbus ir įspėti čia užkoduotas paslaptis.

„Nuo tada, kai 5 metų pradėjau skaityti knygas, Stasys yra mano gyvenime. Visos tos metaforos, visi tie keliukai, tie liežuviai, visos tos puodynės, visos tos merginos – ten tokia poezija. Aš iš proto kraustydavausi dėl Stasio piešinių. Pats didžiausias įkvėpėjas mano vaikystėje į literatūrą buvo ne pati literatūra, o tai ką aš pamačiau Stasio piešinių kosmose“, - sakė rašytoja, poetė, vertėja Erika Drungytė.

Festivalio garbės svečias S. Eidrigevičius ne tik atidarė įspūdingą parodą, bet ir dalyvavo skaitymų maratone. Skaitė ištraukas iš savo knygos „Giedanti gaidžio galva“, kuri įtraukta į šių Metų knygų rinkimų geriausių poezijos knygų penketuką, ir kaip jis pats įvardijo „pasakė pamokslą“ jauniesiems festivalio dalyviams, kurie gavo gyvenimo išminties pamoką ir galimybę kartu nusifotografuoti. Fotografijoje įsiamžinti su žymiu menininku ir bibliotekos direktore Rima Maselyte panoro ir į festivalį atvykęs Europos komisijos atstovybės Vilniuje vadovas Arnoldas Pranckevičius, „Panevėžio literatūrinę žiemą 2016“ pavadinęs siautulinga, o gražią poezijos festivalio tradiciją - tikra institucija, tikra legenda, be kurios nebeįsivaizduojamas Panevėžys.

Pajusti poezijos pulsą

Skaitymai – viena svarbiausių ir daugiausia festivalio programos užimanti dalis. Panorama labai plati. Nuo mokinių iki žymių žodžio meistrų, Nacionalinės premijos laureatų, nuo kraštiečių iki svečių iš užsienio. Kiekvienas skaito poeziją savo ritmu, įtraukdamas į jį ir klausytoją.

„Skaitymuose gali pajausti pulsą, kas rūpi, kas šiuo metu labiausiai jaudina, kokios literatūrinės tendencijos ar impulsai, kokiam lauke žmonės gyvena, ką jie skaito, ką mąsto. Šie skaitymai irgi labai įdomūs. Tiek Dainiaus Gintalo kažkoks laukinis pradas, tiek labiau apmąstyti, subalansuoti, iš kalbos labiau plaukiantys Erikos Drungytės ar Tautvydos Marcinkevičiūtės tekstai, Donato Petrošiaus filosofiškas ir kartu ironiškas požiūris į supantį pasaulį. Manau, kad visi, kurie ateina paklausyti, gauna ne tik literatūrą ar kažkokią informaciją. Manau jie gauna įkvėpimą į daiktus, į pasaulį pasižiūrėti kitaip, paieškoti kažkokių netikėtų sąsajų, atrasti jas ir „Panevėžio literatūrinei žiemai“ reikia dėkoti už tai“, – kalbėjo viena literatūrinius skaitymų moderatorė poetė, menotyrininkė Laima Kreivytė.

„Labai smagu matyti orientuotą jauną žmogų į kultūrą ir į kūrybą. Tą, kuris išdrįsta atsiverti. Tai, ką šiandien girdėjome, rodo, kad dabartinis jaunimas intelektualus, geba rasti žodį, minties ir raiškos gelmė, natūralumas, autentika labai gražiai stebina. Rodo, kad auga graži mūsų krašto jaunųjų kūrėjų karta“, – sakė jaunimo skaitymus moderavusi G. Žemkalnio gimnazijos mokytoja Birutė Valkiūnienė.

Literatūrinės žiemos klausytojams buvo įdomu išgirsti visos plejados žymiausių Lietuvos poetų kūrybą, atrasti naujus autorius ir, be abejonės, susipažinti su šių metų festivalio literatūrinių asmenybių iš užsienio, kurie Panevėžyje lankėsi pirmą kartą, poezija.

Poetė, vertėja Ana Gerasimova iš Maskvos pirmiausia pristatė Henriko Radausko poezijos vertimus iš lietuvių į rusų kalbą, naują šiam poetui skirtą lietuvių ir rusų kalba išleistą knygą „Ugnim ant debesų“, kurioje spausdinama daug dokumentinės medžiagos. Venecijos tarptautinio poezijos festivalio direktorius Maurilijo de Miguel Lapuente (Ispanija / Italija) savo poeziją, norėdamas pabrėžti jos muzikalumą, skaitė pritardamas gitara. Tarp Kijevo ir Vilniaus migruojantis ukrainiečių poetas Vladislavas Žurba pasidžiaugė, kad šiame festivalyje jis išgirdo savo mėgstamiausius lietuvių poetus, o pats teigė rašąs klasikinei artimesnę poeziją.

Rašytojas, poetas, žurnalistas, vertėjas, italų kultūros žinovas Jaroslaw Mikołajewski iš Lenkijos, kalbėdamas apie poeziją, sakė: „Poezija yra tai, kas dažniausiai prasideda kairėje, bet nebūtinai baigiasi dešinėje. Poezija yra benamė kalba. Būna tokių situacijų, kai negaliu rašyti romano, pasakos, straipsnio, tada atsiveria poezijos kalba, kuri iš esmės yra kitokia“.

Vienas „Panevėžio literatūrinės žiemos“ ypatumų – tarmiški skaitymai, kurie tęsiasi jau ne vienerius metus, ir visad nudžiugina čia susirinkusius klausytojus. Nuolatinis šių skaitymų moderatorius, Nacionalinės premijos laureatas, poetas Vladas Braziūnas sakė, kad jį patį stebina tai, kad kasmet tie pašnekėjimai būna labai gyvi, kad iš kolegų sulauki tokių atsivėrimų, net neįtardamas, kad „jų dūšeloje kažkas panašaus rusena“.

Anot poeto, net principiniai karštakošiai, griežtai pasisakę už bendrinę kalbą, po kelerių metų ima pirštis į kompaniją ir siūlytis tarmiškai skaityti savo kūrybą. Vieniems tie skaitymai būna daugiau vienkartinis, kiti į šį reikalą žiūri rimčiau, rašo tarmiškai knygas. Šių metų skaitymų atradimas buvo Stasio Eidrigevičiaus knyga „Giedanti gaidžio galva“, kurią autorius sakė tobulinęs dvejus metus, nes ji labai brangi jo širdžiai.

Knygas pažymėjo antspaudu

„Panevėžio literatūrinėje žiemoje“ veikė Knygų mugė, kurioje kelios leidyklos ir pati G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pristatė savo leidinius.

„Į tokius renginius atvažiuojame ne tiek vedami komercinių tikslų, kiek pabendrauti, nes čia suvažiuoja rašytojai, poetai, literatai, menininkai. Mūsų leidinių autoriai. Jiems įdomu per pertraukėles pavartyti knygas, pažiūrėti, ką kiti išleido, įsigyti knygų, tačiau tai daugiau yra bendrystės, pokalbių metas“, – apie festivalio metu veikiančios Knygų mugės ypatumus kalbėjo „Nemuno“ leidyklos leidinius pristačiusi žurnalistė Gražina Petrošienė.

Grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė atvežė į šią Knygų mugę „Literatūrinės Panevėžio žiemos“ antspaudą, kad įsigiję knygas žmonės galėtų jas iškart ir pažymėti.


Festivalis surengtas su meile ir įkvėpimu

Kūrėjai į „Panevėžio literatūrinę žiemą“ atvyksta su savo lūkesčiais. Daiva Molytė-Lukauskienė sakė, kad įspūdžiai pranoko lūkesčius, nes pamatė Stasio Eidrigevičiaus parodą ir patį autorių. Tautvyda Marcinkevičiūtė, festivalyje dalyvaujanti nuo pat pirmojo, džiaugėsi, kad gali susitikti su kolegomis, kuriuos nedažnai mato. Galimybę bendrauti, diskutuoti festivalio dalyviai pabrėžia kaip vieną svarbiausių šio renginio ypatumų ir privalumų.

„Literatūrinėje žiemoje yra nuostabi galimybė pabendrauti, susitikti su savo draugais, bičiuliais. Čia kuriama labai jauki, šilta atmosfera. Čia atvažiavęs jautiesi kaip namuose. Poetams šis festivalis kaip namai, į kuriuos jie su didžiuliu malonumu atvyksta“, – teigė šio festivalio Julijono Lindės-Dobilo premijos laureatas Dainius Gintalas.

„Ši literatūrinė žiemą išsiskiria iš kitų panašių renginių meile ir įkvėpimu. Matyti, kad šį festivalį daro žmonės, kurie myli pačią poeziją ir poetus. Tai nėra šiaip padarytas projektas. Čia vyksta tikras veiksmas“, – sakė rašytoja Sara Poisson.

Kūrėjai festivalio metu ne kartą dėkojo bibliotekos direktorei Rimai Maselytei, festivalio įkvėpėjai ir jo sielai, kultūrinės veiklos vadybininkei, poetei Elvyrai Pažemeckaitei, visur suspėjančiai Renginių ir viešųjų ryšių skyriaus vadovei Gretai Ratkutei, poetei Solveigai Ska, dirbančiai savanorystės pagrindu, ir visam bibliotekos kolektyvui.

Kitose erdvėse

Kai kurie festivalio dalyviai, pirmąkart viešintys Panevėžyje, džiaugėsi nors iš dalies susipažinę su miestu, atradę įdomių erdvių. Poetas Tomas Petrulis pabuvo gidu ir grupei kolegų surengė ekskursiją po gana neįprastas vietas, kurios vargu ar įeitų į kokį turistinį maršrutą.

Fotomenininkas Stasys Povilaitis prieš dvejus metus literatūros festivalio unikalumą nusprendė parodyti per žmonių portretus. Pradedant nacionalinės premijos laureatais Donaldu Kajoku, Aidu Marčėnu, Kornelijumi Plateliu, Kęstučiu Navaku, baigiant panevėžiečiais poetais Solveiga Ska, Joana Viga Čiplyte, Elvyra Pažemeckaite, Edita Misevičiūte.

Pasak fotomenininko, darbus kūrė, remdamasis neseniai mirusio poeto Marcelijaus Martinaičio eilėraščiu „Kukučio baladės“, kuriame puikiai atskleidžiamas pagrindinis poeto kūrybos motyvas – senosios, archajiškosios, kaimo pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas. Suprojektavęs eilėraštį ant ekrano kvietė dalyvius stoti prie ekrano ir ramiai žiūrėti į fotoobjektyvą. Ant fotografuojamų veidų atsitiktinai atsirado įdomios Marcelijaus Martinaičio eilėraščio žodžių kombinacijos. Žmonių veidai pasikeitė, įgavo kitokią prasmę ir spindesį. Šių metų festivalio dalyviai buvo pakviesti į Panevėžio dailės galerija, kur buvo pristatyta paroda „Portretai pagal M.M. eiles“, kurioje eksponuojama 40 portretų.

Per iškilmingą baigiamąjį poezijos ir eseistikos vakarą buvo įteiktos svarbiausios premijos, išdalinti prizai ir netikėti apdovanojimai. 

Virginijos Januševičienės tekstas

Virginijaus Benašo nuotr.