Krikščioniškoji ikonografija ir freskos: Sigitos Maslauskaitės paskaita ir tapybos parodos atidarymas

2013 m. lapkričio 5 d. (antradienį) bibliotekoje (Respublikos g. 14) svečiuosis tapytoja ir lektorė dr. Sigita Maslauskaitė, išgirsime jos paskaitą „Tapytojos dilema: numarinti ar reanimuoti krikščioniškąją ikonografiją“, po paskaitos vyks Sigitos Maslauskaitės tapybos darbų parodos atidarymas.

Paskaita vyks 17 val. bibliotekos konferencijų salėje. Po paskaitos 18 val. II a. ekspozicijų erdvėse kviečiame į Sigitos Maslauskaitės tapybos darbų parodos „Aš taip gyvenu. Vienuolynų freskų personažai ir kiti herojai“ atidarymą.

Sigita Maslauskaitė 1996 m. baigė tapybą Vilniaus dailės akademijoje, 1997–2000 m. studijavo bažnytinį paveldą Romos Grigaliaus universitete. 2006 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė daktaro disertaciją tema „Šv. Kazimiero kultas ir ikonografija XVI a. – XIX a. pradžioje“. Nuo 2009 m. ji yra Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje veikiančio Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė.

Viešojoje erdvėje S. Maslauskaitės kūrybą buvo galima išvysti asmeninėse parodose: 2008 m. „Lietuvos aido“ galerijoje, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio parodų rūmuose, 2010 ir 2012 m. „Pamėnkalnio“ galerijoje vykusiose parodose. Menininkės kūrinių turi privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje, Vilniaus Modernaus meno centras.

Eksponuojamos parodos pradžia ir inauguracija vyko š.m. spalio 12–13 d. buvusiame Visų Šventųjų karmelitų vienuolyne. Dvi „atvirų durų“ dienos buvo skirtos parodyti aplinkai ir gyvenimo būdui, kurie organiškai siejasi su čia eksponuotų kūrinių ikonografija. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje rodoma dalis tapybos darbų, kabojusių parodoje karmelitų vienuolyne.

„Taip susiklostė, kad buvę vienuolynai yra mano darbo, tapybos ir gyvenamoji vieta, – sako tapytoja, – vienuolynai yra ir čia rodomų paveikslų bei jų pirmavaizdžių gimtoji erdvė. Drobėse nutapyti personažai yra „perkelti“ iš buvusių Vilniaus karmelitų, bernardinų, Pažaislio kamaldulių ir kitų Lietuvos vienuolynų freskų, altorinių paveikslų.“ Kadangi paveikslai buvo nutapyti Visų Šventųjų vienuolyno celėje, tamsokas vienuolyno koridorius, S. Maslauskaitės teigimu, jiems ne tik „padėjo“, bet ir užmaskavo kai kuriuos komiškus vienuolynų personažų bei „kitų herojų“ bruožus, trūkumus, neišbaigtumus.

Kita vertus, Sigita Maslauskaitė jau kuris laikas ieško atsakymo į jai svarbius klausimus: ar tapyba gali būti vientisa ir neatsižvelgdama į vaizduojamą objektą (figūrą, peizažą, interjerą, natiurmortą) ieškoti santykio su pasauliu, žmonėmis, savimi išraiškos. Ar tai yra tam tikra psichofizinė būsena, kai kažko (pavyzdžiui, krikščioniškosios ikonografijos) šiuolaikinėje raiškoje atsisakyta, kažkas paneigta, tačiau to „kažko“ jutimas išlieka gyvas? Ar renesanso ir baroko meistrų šventųjų figūrų perfrazavimas yra tapybinė, ar religinė raiška? Ar ji ir jos kartos menininkai yra šviesos ir grožio ieškantys tapytojai, ar liūdni prisiminimų inscenizuotojai, tūkstantį mylių nutolę nuo senųjų meistrų? O ką apie tokio pobūdžio tapybą mano žiūrovas?

Parodoje rodomi naujausi 2012–2013 m. nutapyti paveikslai.

Paroda veiks iki gruodžio 2 d.

Lauksime!

Iliustracijoje – „Šv. Kryžiaus Jonas“, Sigita Maslauskaitė


Informaciją parengė
Vida Mikelevičiūtė
Menų centro vadovė
Tel. (8~45) 50 16 48