Teatras, šokis, knygos, kelionės – aktoriaus gyvenimas

Gegužės 26 d. (ketvirtadienį) 17 val. Juozo Miltinio palikimo studijų centre vyks aktoriaus PETRO KEŽIO 70-mečio paminėjimas ir fotografijų parodos „Scena – mano išpildyta svajonė“ atidarymas.

Parodoje eksponuojamos fotografijos iš spektaklių Panevėžio J. Miltinio dramos teatre ir Muzikiniame teatre, iš kelionių, asmeninio gyvenimo, knygos su išskirtiniais autografais, relikvijos.

P. Kežys – vienas iš legendinio režisieriaus Juozo Miltinio mokinių, iki šiol sėkmingai dirbantis teatre. Žiūrovai gali jo sukurtus personažus išvysti spektakliuose A. Čechovo „Žuvėdra“ (rež. D. Kazlauskas), Moljero „Tartiufas“ (rež. D. Kazlauskas), A. Šlepiko „Lietaus dievas“ (rež. J. Dautartas).

Teatru žavėjęsis nuo vaikystės, nuolat mamos prašęs vesti jį į vaikiškus spektaklius (gal ne veltui vienas mėgstamiausių jo sukurtų personažų yra Pifas M. Astrachan, J. Žukovskajos „Pifo nuotykiuose“, režisuotuose V. Blėdžio), būdamas 16 metų jis atėjo į Juozo Miltinio vadovaujamą vaidybos studiją ir teatre pasiliko visam gyvenimui.

Per daugelį metų scenoje teko įkūnyti daug personažų, bet iki šiol jis pats labiausiai vertina Bobeno ir Tardivo vaidmenis E. Labišo „Šiaudinėje skrybėlaitėje“ (rež. J. Miltinis). Kai dabar dažnai kalbama apie despotišką J. Miltinio charakterį, P. Kežys savo Mokytoją įvardina reikliu Režisieriumi.  

„Jis davė galimybę visiems mokytis teatro meno ir tai darė dykai. Vaidybos studijoje išmokome ne tik aktorinio meistriškumo, bet ir įgijome įvairių žinių“, – sakė P. Kežys. Kultūros, etikos, gyvenimo meno pamokos giliai įsirėžė į aktoriaus sąmonę. Dar ypatinga meilė knygoms. Jų jis turi sukaupęs namuose apie pusantro tūkstančio. Kai kurios papuoštos autografais, iš kurių patys brangiausi – režisieriaus Juozo Miltinio ir aktoriaus Donato Banionio. Šie autografai eksponuojami parodoje „Scena – mano išpildyta svajonė“.

 „Jei iš jūsų dvidešimties bus du aktoriai, tai bus labai sėkminga studija“, – pasakė režisierius J. Miltinis vaidybos studijos nariams. P. Kežiui nusišypsojo laimė būti vienu iš jų. Jau po kelių mokymosi mėnesių jis vaidino nedidelį vaidmenį V. Šekspyro „Makbete“, kaip juokauja pats, „tai buvo vaidmuo su alebarda“.

Per visus metus Panevėžio dramos teatre sukurta apie 60 vaidmenų. P. Kežys vaidino ir Panevėžio muzikiniame teatre. Dar viena jo aistra – šokiai, padėję tobulinti kūno techniką. Juk, pasak režisieriaus J. Miltinio, aktorius turi būti ir filosofas, ir akrobatas.

Šokdamas „Gijos“ šokių ansamblyje (vadovė I. Rutkauskienė), o vėliau „Lino“ šokių ansamblyje (vadovė Z. Rimkuvienė), P. Kežys galėjo įgyvendinti dar vieną savo svajonę – pakeliauti po pasaulį. Su šokių kolektyvais aplankyta daugybė šalių, o iš kelionių jis dažniausiai parsiveža akmenį, kuriame telpa daug prasmių.

Ši paroda – vienas projekto „Panevėžys vienija ir taškas“ renginių.

Nuotrauka iš spektaklio „Pienių vynas“, 1985 m.

Virginija Januševičienė