G. Gabrėno biografija

Giedrimundas Gabrėnas

Teatrologas, vertėjas, režisierius, dramaturgas, poetas Giedrimundas Gabrėnas gimė 1952 metų balandžio 18 dieną Pasvalyje.

1981 metais baigė teatrologiją Leningrado teatro ir kino meno institute. Nuo 1980 metų dirbo Šiaulių dramos teatro, nuo 1985 – Panevėžio dramos teatro literatūrinės dalies vedėju, 1992–1993 metais buvo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorius, vėliau ėmėsi režisūros. Po mirties Teatro sąjungos apdovanotas Padėkos prizu (1996).

Pavarde ir slapyvardžiais Petras Čėpla, Petras Vinciūnas pasirašytas spektaklių recenzijas ir straipsnius apie teatrą spausdino įvairiuose leidiniuose, kaip eseistas, poetas, vertėjas daugiausia bendradarbiavo Krantuose, kurio vienu iš įkūrėjų ir buvo, Naujojoj Romuvoj, Regnum, Nemune, Santaroje ir kt. Rašė pjeses (Aš nesulaukiau šauksmo iš ateities..., išsp. Krantai, 1997, 1), pastatė Haroldo Pinterio Sargą (1993), Neilo Simono Paskutinįjį iš aistros kamuojamų meilužių (1994), buvo pradėjęs režisuoti Bernard'o Marie Kolteso Sugrįžimą į dykumą, parengė Juozo Miltinio repeticijų publikacijų (Krantai, 1991, 6–12). Iš prancūzų, anglų, ispanų, lenkų k. išvertė Michelio de Ghelderode’o vienaveiksmį Eskorialas (Krantai, 1990, 10), Paulio Claudelio dramą Kristupo Kolumbo knyga (Krantai, 1992, 10/12), Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus Skečą (Krantai, 1993, 7/12), S. Dupuis vienaveiksmį Antrasis kritimas, arba GODO, III veiksmas, „tęsinys“ (Krantai, 1996, 3), Charles'io Baudelaire'o, Jorgės Luiso Borgeso, T.S. Elioto, Stéphane'o Mallarmé, Ezros Poundo, Paulio Valéry ir kt. autorių eilėraščių, esė, straipsnių, pokalbių.

Giedrimundo Gabrėno kūryba išsiskiria savitu egzistenciniu mąstymu, įsigilinimu į universaliąsias Europos kultūros vertybes.

Pasak Daivos Šabasevičienės, jis „buvo Lietuvos teatro pasaulio fenomenas, vienas iš tų, kurie savimi ir aplink save kūrė teatrą“.

Mirė Giedrimundas Gabrėnas 1995 metų rugsėjo 24 dieną Panevėžyje.

Parengta pagal: Glinskis Rimantas. Gabrėnas Giedrimundas // Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 141.

A. Aleksandravičiaus nuotrauka

Grįžti į parodos pradinį tinklalapį