Panevėžio krašto kultūrinio gyvenimo atspindžiai epistoliniame palikime

Šiais, 90-aisiais Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos veiklos metais, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pradeda konferencijų ciklą, skirtą egodokumentinio paveldo, kuriam priskiriama autobiografinė raštija pirmuoju asmeniu – laiškai, atsiminimai, dienoraščiai, kelionių aprašymai ir kt. – aktualizavimui ir sklaidai.

Pirmoji šio ciklo konferencija – PANEVĖŽIO KRAŠTO KULTŪRINIO GYVENIMO ATSPINDŽIAI EPISTOLINIAME PALIKIME – įvykusi 2012 m. spalio 4 d., buvo skirta korespondencijai, vienam iš sudėtingiausių žanrų egodokumentiniame pavelde.

Sveikinimo žodį konferencijoje tarė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Įvadiniame pranešime Vilniaus universiteto profesorius dr. Arvydas Pacevičius apžvelgė Lietuvos egodokumentinio paveldo tipologiją ir tyrimus.

Kituose pranešimuose buvo apžvelgti šios asmeninės raštijos ištekliai, saugomi Lietuvos atminties institucijose ir privačiuose rinkiniuose, įvairiais aspektais susiję su Panevėžio krašto kultūrinio gyvenimo peripetijomis, nušviečiantys pilietines, politines, religines, mokslines aprašomo meto aspiracijas ar paprasčiausias kasdienybės realijas, to meto žmonių gyvenimo istorijas. Plati Panevėžio krašto kultūrinio gyvenimo įvairovė atskleista krašto žmonių korespondencijoje – Pilypo Žukausko-Naručio, Julijono Lindės-Dobilo, Petro Būtėno, Vytauto Bičiūno, Povilo Zulono, Liūdo Urbonavičiaus-Urbonaičio, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Juozo Keliuočio, Juozo Miltinio, Masiulių šeimos.

Apibendrindamas konferenciją prof. Arvydas Pacevičius pabrėžė, kad tokiais egodokumentinio paveldo tyrimais bus pralaužti ledai kompleksiškai tyrinėjant Lietuvos egodokumentinį paveldą, jo kilmę ir raidą, kad tie tyrimai duos impulsą tyrimams tiek regioniniu, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Juolab, kad ryškėja tam tikri probleminiai laukai, naujos tyrimų kryptys.

„Tikiuosi, kad bendradarbiaujant su kolegomis iš užsienio ir Lietuvos regionų, egodokumentikos tyrimai išsiplės ir turės gražių tęsinių,“ sakė profesorius.

Šios konferencijos temą ypač praplėtė laiškų su autoriniais dailininkų darbais paroda „Laiškas kaip meno kūrinys: dailininkų kūrybos apraiškos laiškuose režisieriui Juozui Miltiniui“.

Paroda ypatinga tuo, kad joje pristatomi garsių lietuvių dailininkų laiškai-autoriniai darbai režisieriui Juozui Miltiniui, saugomi kaip nacionalinės reikšmės dokumentinis paveldas Bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centre Miltinio fonde. Šis fondas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą.

Virginijaus Benašo nuotraukose - konferencijos pranešėjai ir dalyviai

Genovaitė Astrauskienė
Direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai
Tel. (8-45) 46 68 61