G. Petkevičaitės-Bitės ir J. Lindės-Dobilo draugystė

Straipsnio indeksas

J. Lindė-Dobilas su G. Petkevičaite-Bite buvo pažįstamas nuo vaikystės. J. Lindė gimė ir augo Dovydų sodžiuje, kuris nuo G. Petkevičaitės gimtinės, Joniškėlio, buvo tik už dešimties kilometrų. Mokėsi Joniškėlio pradinėje mokykloje. Antraisiais mokslo metais Julijonas sunkiai susirgo ir gydėsi pas G. Petkevičaitės tėvą Joną Leoną Petkevičių. Tokia buvo jo pirmoji pažintis su Petkevičių šeima.

1893-1898 m. J. Lindė mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, o vasaros atostogas praleisdavo tėviškėje. Sekmadieniais lankydavosi Petkevičių namuose, kur rinkdavosi demokratiškai nusiteikęs jaunimas, diskutuodavo visuomeniniais klausimais, buvo aptariamos literatūros problemos, skaitoma sava kūryba.

„Kun. J. Lindę pažinojau dar klieriką ir jaunutį, vikrų, raudonskruostį kunigėlį. [...]

Mūsų šeimai 1901 m. išsikėlus iš Joniškėlio į savo dvarelį Smilgių par., buvau kun. J. Lindę iš akių visai pametusi ir nieko apie jį negirdėjau maždaug iki 1911 arba 1912 metų.

Darbavaus tada „Liet. Žinių“ redakcijoje, kai visai netikėtai aplankė mane Vilniuje jau nebe kunigėlis, bet rimtas, tėvynės likimu susirūpinęs kunigas J. Lindė ir atvežė su savimi didžiulį rankraštį, „Blūdu“ pavadintą. Tą savo veikalą pavedė mano globai, t. y. perskaityti, surasti, kas kalbą prižiūrėtų, taip pat susitartų su spaustuvininku, kuriam už darbą pats autorius apsiėmė atlyginti.

Nors anais laikais daug tekdavo redakcijos darbo pakelti, betgi kun. J. Lindės-Dobilo apsilankymas buvo man nepaprastai malonus jau ir todėl, kad jo galvojimas buvo pagrįstas giliu žmoniškumu ir tolerancija kitų žmonių nusistatymui, prie ko dar nebuvome ypač anais laikais pripratę. [...]“ (G. Petkevičaitė-Bitė, iš kn. „Mūšos Dobilas“. Panevėžys, 1936, p. 25)

J. Lindės-Dobilo ir G. Petkevičaitės-Bitės santykiai ilgainiui išaugo į didelę draugystę. Juos lėmė bendri mokytojavimo metai Panevėžyje. 1922 m. rugpjūčio mėnesį J. Lindė-Dobilas atvyko į Panevėžį ir kreipėsi pagalbos į G. Petkevičaitę-Bitę dėl darbo Panevėžio gimnazijoje, kur ji literatūrą dėstė trečius metus.

„Džiaugiuos labai, kad greta ir drauge galėsime taip svarbų darbą dirbti, kaip jaunos kartos auklėjimą! [...]“ (G. Petkevičaitė-Bitė, iš kn. „Raštai“. Vilnius, 1968, [t.] 6, p. 149)

„Vienoje oficialioje kalboje Dobilas pasakė: „Atsikėlęs į Panevėžį, pasijutau šilumoje, susidraugavęs su G. Petkevičaite-Bite“. Iš čia atsirado mokinių posakis „Dobilas ir Bitė“ [...].“ (V. Morkūnas, iš kn. „Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija prisiminimuose“. Panevėžys, 2007, p. 288)

„Petkevičaitė su Dobilu buvo artimi bičiuliai. Mes juokdavomės, kad vaikšto Bitė su Dobilu po koridorių. Vienas aukštas, o kitas – ta Bitelė – jam iki juosmens [...].“ (O. Marcinkevičiūtė-Butkienė, iš kn. „Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija prisiminimuose“. Panevėžys, 2007, p. 422-423)

Panevezio gimnazijos mokytojai su mokiniais

Panevėžio gimnazijos mokytojai su mokiniais
Antroje eilėje iš kairės penkta sėdi G. Petkevičaitė-Bitė, aštuntas J. Lindė-Dobilas
1924 m. Panevėžys. Fotografas nežinomas
Panevėžio kraštotyros muziejus
Nuotrauka iš kn. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinis palikimas Panevėžio kraštotyros muziejuje. Panevėžys, 2012, p. 68