J. Lindės-Dobilo atminimo įamžinimas Panevėžyje

Straipsnio indeksas

Sprendžiant iš 1922 m. rugpjūčio 8 d. G. Petkevičaitės-Bitės rašyto laiško J. Lindei-Dobilui, ji patarė jam greičiau važiuoti į Panevėžį ir, kol ji Puziniškyje, apsistoti jos bute, kurį turėjo „tame name, kur direktorius, tik ant viršaus“. Vadinasi, į Panevėžį atvykęs J. Lindė-Dobilas iš pradžių apsigyveno šalia gimnazijos stovėjusiame name (P. Puzino g.), skirtame mokyklos tarnautojams. Kur Dobilas gyveno vėliau, žinių nėra, nors pedagogas, kraštotyrininkas V. Baliūnas mano, kad ir vėliau jis gyveno šio namo palėpėje.

J. Lindė-Dobilas savo straipsnyje „Kaip aš pradėjau Panevėžyje dirbti“, išspausdintame 1933 m. rugsėjo 16 d. „Lietuvos aide“, rašė: „Kambarių neturėjome (gyvenau tikrame narvelyje) [...], bet buvome linksmi ir daugiau patenkinti negu dabar, naudodamiesi nesulyginti didesniais patogumais.“ O tie didesni patogumai – tai minėto namo pirmame aukšte buvęs direktoriaus butas. 1927 m. paskirtas gimnazijos direktoriumi J. Lindė-Dobilas šiame bute gyveno iki mirties.

Sovietmečiu namas paskelbtas istorijos paminklu. Plečiant mokyklą, apie 1984 m. pastatas buvo nugriautas. Prie namo buvusi paminklinė lenta su užrašu, kad jame 1926-1934 m. gyveno rašytojas J. Lindė-Dobilas, saugoma Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos istorijos muziejuje.

1934 m. gruodžio 2 d. mirus J. Lindei-Dobilui, gimnazijos pedagogai gruodžio 3 d. posėdyje, kuris buvo sušauktas J. Lindės-Dobilo laidotuvių scenarijui aptarti, nutarė kreiptis į Švietimo ministeriją leisti pavadinimą „Panevėžio valdžios berniukų gimnazija“ pakeisti į „Panevėžio valdžios berniukų Lindės Dobilo gimnazija“.

Panevėžio berniukų gimnazijai ėmė vadovauti P. Būtėnas. Jis įsteigė komitetą rašytojo atminimui įamžinti. Pats tapo šio komiteto pirmininku. Pasiekė, kad viena Panevėžio gatvių, buvusi S. Montvilo gatvė būtų pavadinta J. Lindės-Dobilo vardu. Sovietmečiu gatvės pavadinimas pakeistas į Teatro. Mieste šio žymaus kultūros veikėjo atminimą ir dabar mena jo vardu pavadinta gatvė, tik jau kitoje vietoje.

Zemelapis

1935 m. pavasarį „Meno kuopos“ nariai prie Piniavos pasodino pušaičių miškelį ir pavadino „Lindės-Dobilo šileliu“. Užmirštą jo vietą išsiaiškino pedagogas, kraštotyrininkas V. Baliūnas.

„Meno kuopa“ pasivadino globėjo vardu ir iki jos egzistavimo pabaigos (1944 m.) vadinosi „J. Lindės-Dobilo meno kuopa“. Kuopa, remiama mokytojų, 1936 m. išleido prisiminimų ir kūrybos almanachą „Mūšos Dobilas“, skirtą globėjo atminimui.

kn. Musos Dobilas