Apie parodą "Tautinės salos Lietuvos kultūros lauke: karaimai"

Virtuali paroda "TAUTINĖS SALOS LIETUVOS KULTŪROS LAUKE: KARAIMAI", parengta Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos internetinėje svetainėje, pristato vienos iš Lietuvos tautinių bendrijų – karaimų tautos istorijos ankstyvuosius laikus ir paskesnius svarbiausius bendruomenės gyvavimo įvykius: karaimų atsiradimą, religiją, kalbos tyrinėjimus, tradicinę kultūrą, opias dabarties problemas. Tikimės, kad parodoje pateiktos žinios apie išlikusį ir puoselėjamą turtingą karaimų kultūros paveldą, bus įdomi visiems, kurie nori pažinti šios mįslingos tautos praeitį, dabartį ir numatyti ateitį.

„Karaimų ir lietuvių tautas sieja kažkoks nematomas gėrio ir tarpusavio supratimo siūlas, kitaip nepaaiškinsi tos ilgus šimtmečius trunkančios ne fasadinės, ne parodomosios, o tikros, šiltos draugystės ir abiejų tautų tolerancijos viena kitai. Trakai nepaaiškinamu būdu išlaikė vienintelę veikiančią visoje Sovietų sąjungoje šventovę – kenesą, turi sekmadieninę kalbos mokyklą. Galiu pasakyti, kad karaimai nepaprastai imlūs kalboms, apskritai taikingo būdo, todėl puikiai integravosi Lietuvoje“ – svarsto karaimų poetas Aleksandras Zajančkauskas ir vis dėlto priduria, kad be Dievo palaimos čia neapsieita. Šiomis prasmingomis mintimis pristatome virtualią parodą, skirtą prisiminti, pagerbti ir skleisti išdidžios karaimų tautos kultūrinio paveldo kraitį Lietuvos istorijai.

Išties nėra Europoje tokios valstybės, kuri nuo seno turėtų tiek tautinių turtų kaip Lietuva. Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos savo tradicijomis, kultūros paveldu, papročiais, gyvenimo būdu praturtina krašto kultūrą. Spalvingos mūsų šalies daugiakultūrės tradicijos egzistavimo išsaugojimas - esminis Lietuvos valstybės nacionalinės politikos tikslas, siekiant išlaikyti tautinį tapatumą nūdienos multikultūrinėje visuomenėje.

Kalbėdami apie Lietuvos istorinį ir kultūrinį paveldą, turėtume paminėti karaimų tautinę mažumą. Gyvuodama Lietuvoje 600 metų, ši nedidelė tiurkiška tautelė išlaikė stiprią tautinę savimonę. Gana uždaras bendruomenės gyvenimas, tvirti, karaimų religijos tiesomis grįsti moralės principai lėmė gimtosios kalbos, papročių, ritualų, kartu ir tautinės savivokos išlikimą.

Viduramžiais karaimai saugojo Lietuvos didįjį kunigaikštį, buvo žinomi mokslo žmonės, dvasininkai, pirkliai ir amatininkai. Kas su jais bendrauja, visi atsiliepia, kad tai dori, sąžiningi, kultūringi, išsilavinę žmonės, nors jų negausi bendruomenė tolydžio mažėja ir vis sunkiau tampa laikytis tautos papročių, bendrauti gimtąja kalba.

Rengiant parodą, be publikuotų mokslinės literatūros šaltinių, saugomų Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos fonduose, buvo panaudota nepublikuota medžiaga iš Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų. Kai kuriuos dokumentus šiam fondui po 2010 m. vykusio renginio dovanojo karaimų bendruomenės nariai Julija Tinfavičienė ir Aleksandras Zajančkauskas.

Pagarbiai dėkojame kolegoms už bendradarbiavimą ir pagalbą.


Parodą parengė
Birutė Urbanavičienė
Didžiosios skaityklos vyr. bibliotekininkė
Tel. (8~45) 46 55 65

Internete publikavo
Virginija Švedienė

Į titulinį