Svarbesni gyvenimo faktai ir vaidmenys

Donatas Banionis

Panevėžio miesto garbės pilietis,
Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius,
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Gimė 1924 m. balandžio 28 d. Kaune.
Mokėsi Amatų mokykloje.
1941 m. gegužės pabaigoje atvažiavo į Panevėžį.
Lankė Juozo Miltinio dramos studiją.
Nuo 1941 m. Juozo Miltinio dramos teatro aktorius.

Debiutinis vaidmuo teatre –
Jasius (K. Binkio Atžalynas, 1941).
Vėliau sekė kiti įsimintini vaidmenys:
Edvardas (A. Vienuolio Prieblandoje, 1945),
Andrejus (A. Ostrovskio, I. Solovjovo Belugino vedybos, 1949),
Pavlas Korčiaginas (Geguzino ir Sudakovo inscenizacija Kaip grūdinosi plienas, 1952),
Dornas (A. Čechovo Žuvėdra, 1954),
Jorgenas Tesmanas ( H. Ibseno Heda Gabler, 1957),
Vilis Lomenas (A. Milerio Komivojažerio mirtis, 1958),
Bopertiui (E. Labišo Šiaudinė skrybėlaitė, 1959),
Benkas (V. Šekspyro Makbetas, 1961),
Bekmanas (V. Borcherto Lauke, už durų, 1966),
Johanas Vilhelmas  Mebijus (F. Diurenmato Fizikai, 1967),
Edgaras (A. Strindbergo Mirties šokis, 1973),
Normanas Tejeris  (E. Tompsono Prie auksinio ežero, 1996),
Johanas Sebastianas Bachas (P. Barzo Susitikimas, 1999)
Barklėjus Kuperis (K. Rapoporto Toliau – tyla, 2000) ir kt.
Tai maža dalis aktoriui pačių brangiausių,
įėjusių į teatro istoriją, vaidmenų.

1980-1984 m. dirbo Panevėžio dramos teatre
vyriausiuoju režisieriumi,
1984-1988 m. teatro direktoriumi, meno vadovu.
Filmavosi Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos
ir kitose kino studijose.

Svarbūs ir pripažinimą pelnę jo vaidmenys kine:
Vaitkus – V. Žalakevičiaus Niekas nenorėjo mirti, 1965,
Ladeinikovas – S. Kulišo Ne sezono metas, 1968,
Goja – K. Volfo Goja, arba sunkus pažinimo kelias, 1971,
Krisas Kelvinas – A. Tarkovskio Soliaris, 1972  ir kiti.

Apdovanotas tarptautinių ir nacionalinių konkursų
bei kino ir teatro festivalių prizais.
Daugiau nei per 60 savo kūrybinės veiklos metų
sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų teatre,
apie 80 vaidmenų kine ir televizijoje.

Grįžti į virtualios parodos turinį