Kariniai veiksmai Panevėžio apskrityje 1915 metų vasarą

Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1914 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apylinkes kariniai veiksmai pasiekė 1915 m. vasarą. Jau 1915 m. vasario mėnesį vokiečių 8-oji ir 10-oji armijos įnirtingai puolė Lietuvoje dislokuotas carinės Rusijos karines pajėgas. Balandžio pabaigoje vokiečių rinktinė, sudaryta iš trijų pėstininkų ir trijų kavalerijos divizijų, pradėjo pulti nuo Tilžės Šiaulių kryptimi, greitai užėmė Liepojos geležinkelio liniją nuo Mažeikių iki Radviliškio. Puolimas buvo daugiau demonstratyvaus pobūdžio: siekta atitraukti rusų karo vadų dėmesį nuo veiksmų Galicijoje, sukaustyti rusų Šiaurės - vakarų fronto pajėgas. Vokiečiai veržėsi pirmyn, nesutikdami didesnio pasipriešinimo. Jau balandžio 30 d. jie užėmė Šiaulius. Gegužės 7 d., remiami karinio jūrų laivyno, vokiečių pėstininkai užėmė Liepoją ir pasiekė Mintaują (Jelgavą). Rusams, kad pridengtų Rygą, Daugpilį ir Vilnių, iš kitų fronto barų teko permesti 7 pėstininkų divizijas. Iš Rygos – Šiaulių rajone buvusios rusų kariuomenės buvo suformuota 5-oji armija, vadovaujama generolo Plėvės. Gegužės 10 d. rusams pavyko atsiimti Šiaulius, bet Liepojos, Mažeikių apylinkėse ir Dubysos linijoje vokiečiai įsitvirtino. Rygos – Šiaulių operacija tęsėsi 12 dienų (nuo liepos 14 d. iki 25 d.), o su mūšiais į rytus nuo Panevėžio užtruko daugiau nei mėnesį (liepos 14 d.-rugpjūčio 20 d.). Karo istorijoje ši operacija vertinama kaip ribotų karinių veiksmų operacija. Šie veiksmai palietė ir Panevėžio apylinkes.

Rusų sukurtai 5-ajai armijai vokiečiai priešpastatė 8-osios armijos pagrindu sudarytą Nemuno armiją, vadovaujamą generolo fon Belovo. Jos sudėtyje buvo 6 pėstininkų ir 5 kavalerijos divizijos, 2 pėstininkų ir 2 kavalerijos brigados, 2 atskiri korpusai. Iš viso apie 115-120 tūkst. žmonių. Armija padalinta į dvi grupes: šiaurinę – Laueinšteino ir pietinę – Richthofeno. Rusų 5-oji armija turėjo 4 pėstininkų ir 6 kavalerijos divizijas, 3 pėstininkų ir 2 kavalerijos brigadas. Iš viso 117 tūkst. žmonių, tarp jų 10 tūkst. neginkluotų. Šešiems šimtams vokiečių pabūklų rusai priešpastatė tik 325. Permestos iš Galicijos rusų 12-oji ir 13-oji Sibiro divizijos (apie 20 tūkst. žmonių) kariniams veiksmams nespėjo pasiruošti. Kariaujančios pusės išsidėstė 250 km pločio fronte. Vokiečių karinė vadovybė iškėlė Nemuno armijai uždavinį užimti Mintaujos – Panevėžio rajoną. Fon Belovas nusprendė dalimi pajėgų (6-oji ir 78-oji rezervinės divizijos) pulti per Lėvens upę ir nustumti rusus kiek galima toliau į rytus, su 25-ąja kavalerijos divizija, ją sustiprinus l-ąja ir 80-ąja rezervinėmis divizijomis, pulti Panevėžį palei abi geležinkelio puses, 36-oji rezervinė ir Bavarijos kavalerijos divizijos turėjo apeiti Panevėžį iš pietų. Generolas Plėvė suprato, kad Panevėžio praradimas atskirtų rusų 5-ąją ir 10-ąją armijas, atvertų kelią vokiečiams į Daugpilį ir Vilnių. Ruošdamasis Panevėžio gynybai, jis 3-ojo ir 27-ojo korpusų pajėgas išdėstė šiose linijose: Bernatoniai-Nausodė, Pavešėčiai-Vaišvilčiai (su šoniniu būriu Barklainiuose) ir Čiūrai-Krekenava. Artėjant vokiečiams, kelius užplūdo pabėgėlių srautas. Dar gegužės mėnesį veikiančios rusų kariuomenės vadas išleido įsakymą visiems žydams išsikraustyti iš karo veiksmų zonos į Rusijos gilumą, nes buvo aiškinama, kad žydai talkina vokiečiams. Miestas ištuštėjo.

Rusams traukiantis į numatytas pozicijas, vokiečiai juos persekiojo. Vyko lokaliniai mūšiai. Kazanovo būrys, turėjęs dengti liniją Čiūrai-Krekenava, liepos 24 d. buvo vokiečių sumuštas ir nustumtas prie Upytės upelio į liniją Papiškiai-Ramygala. Sumušę rusų ariergardą, kitoje Panevėžio pusėje tą pačią dieną vokiečiai užėmė Pušalotą. Vykstant artilerijos dvikovai, rusai apšaudė ir sudegino Gilbonių kaimą. G. Petkevičaitė-Bitė rašo, kad tai įvyko liepos 21 d. Kiek vėliau traukdamiesi rusai sudegino Nausodės kaimą. Generolas Plėvė įsakė Dolgovo būriui ginti liniją Joniškėlis-Sitkūnai-Jakuboniai. Į liniją Jakuboniai-Gilboniai buvo atitrauktas 3-asis korpusas, o 27-asis gynė ruožą Niaukoniai-Naujamiestis.

Tuo metu vokiečiai, užėmę Šeduvą, veržėsi pirmyn. Pietiniame puolimo flange 36-oji vokiečių rezervinė divizija liepos 25 d. sumušė 5-ąją rusų kavalerijos diviziją, perėjo Upytės upelį ir kairiuoju Juodos krantu puolė Panevėžio link. Rusų kariuomenės 5-oji kavalerijos divizija susitelkė Griniūnuose, o pirmoji kavalerijos divizija – Daniūnuose. Pastaruosius persekiojusi Bavarijos divizija nepuolė pietų (Kauno) kryptimi, o stengėsi apeiti 5-ąją rusų kavalerijos diviziją, bandė ją apsupti. Rusai pasitraukė į Raguvą. Vokiečiams pavyko apsupti rusų kariuomenės būrį Barklainiuose. Rusų armijos 27-asis korpusas ėmė padrikai trauktis. Generolas Plėvė pakeitė korpuso vadovybę. Bet tai nebepakeitė esmės: vokiečiai 80-osios rezervinės divizijos pajėgomis užėmė Panevėžį. Rusų kariuomenės 3-asis korpusas traukėsi atmušinėdamas vokiečių 1-osios ir 25-osios kavalerijos divizijų atakas ir ties Karsakiškiu perėjo Lėvens upę. Rusai užėmė gynybinę liniją : 73-oji brigada su vienu 79-osios divizijos pulku Uoginių-Pamarnakių ruožą, o 5-oji brigada taip pat su vienu 79-osios divizijos pulku Gudgalio-Subačiaus stoties ruožą. Vokiečių 1-oji ir 80-oji rezervinės divizijos sustojo Karsakiškio-Dainiškių linijoje, o 36-oji rezervinė divizija pasiekė Subačių.

Susidarius tokiai situacijai. Plėvė įsakė Dolgovui palikti pozicijas prie Lėvens ir trauktis prie Tatulos, į Pabiržės-Vabalninko liniją. Užėmus minėtas pozicijas, rugpjūčio 1 d. įvyko mūšis Butėnų-Tiltagalių kaimų rajone. Mūšio metu rusų artilerija stovėjo Bygailiuose. Mūšius į rytus nuo Panevėžio mini to meto spauda. Vienuose šaltiniuose teigiama, kad čia į nelaisvę pakliuvo keli šimtai vokiečių, kitur nurodoma, kad apie 1000 vokiečių karių. To meto spaudoje daug užuominų apie čia vykusius permainingus mūšius. Mūšių metu nukentėjo Ničiūnų, Žiliškių, Uoginių kaimai. Sudegė Palaukių mokykla.

Operacijų Panevėžio apylinkėse metu vokiečiai užėmė didelę teritoriją, nustūmė 5-ąją rusų armiją prie Dauguvos. Vokiečiai į nelaisvę paėmė 27 tūkst. rusų karių. Per visą 1915 m. karinę kampaniją rusų kariuomenė nustumta iki Poliesės pelkių. Visiškai sutriuškinti rusų kariuomenės vokiečiams nepavyko.

Šaltinis: Kariniai veiksmai Panevėžio apskrityje 1915 m. vasarą / Asta Bočiulytė, Petras Juknevičius. - Iliustr. // Panevėžio istorijos fragmentai. - Panevėžys : Panevėžio kraštotyros muziejus, 1993. - P. 50-52.

Į titulinį