PANEVĖŽIO KRISTAUS KARALIAUS KATEDROS STATYBA

Vienas iš didžiausių Kazimiero Paltaroko darbų buvo Kristaus Karaliaus katedros pastatymas Panevėžyje. Anot monsinjoro Juozapo Antanavičiaus, vyskupas „labai mylėjo katedrą. Katedra jam buvo Jo kūdikis. Čia niekas neturėjo teisės nei vinies įkalti, nei paveikslo pakabinti <...>“

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra pastoliuose. Iš http://paneveziokatedra.lt/katedra/istorija/
Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra pastoliuose.
Iš 
http://paneveziokatedra.lt/katedra/istorija/

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra šiandien. T. Stasevičiaus nuotrauka iš http://paneveziokatedra.lt/katedra/eksterjeras/
Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra šiandien.
T. Stasevičiaus nuotrauka iš http://paneveziokatedra.lt/katedra/eksterjeras/

1908 m. pradėta statyti šv. Stanislovo bažnyčia, kuri turėjo tapti antra Panevėžio parapijine bažnyčia. Iki Pirmojo pasaulinio karo sumūryti tik pamatai. Pastatyta klebonija, kurioje laikinai vyko pamaldos. Statybos komitetui vadovavo M. Chodoravičius, vėliau J. Stakauskas. Pasibaigus karui nebuvo didesnio noro tęsti statybą, nes 1919 m. buvo atgauta iš stačiatikių Pijorų bažnyčia.

1926 m. įkūrus Panevėžio vyskupiją, jos Katedra paskirta ši nebaigta statyti bažnyčia, suteikus jai Kristaus Karaliaus vardą. Statyba vyko ekonominės krizės metais. Statybos darbams aukojo K. Paltarokas, tikintieji, į aukų rinkimą aktyviai įsijungė vyskupijos kunigai. Nepaisant visų sunkumų statyba buvo sėkmingai baigta 1929 m.

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra – vienabokštė, modernizuotų neobaroko formų, turinti klasicizmo ir baroko bruožų. Architektas Romanas Steikūnas, civilinis inžinierius Aleksandras Gordevičius. Bažnyčios bokštus 1928 m. sukonstravo inžinierius Pranas Morkūnas. 1929 m. Juknevičius iš lauko ir vidaus nutinkavo, Petrikas įdėjo duris, Bartusevičius – grindis, Korsakas – geležines grotas. Apšvietimą tvarkė Seliokas.

Katedros statytojai: kanauninkas Jonas Maciejauskas, prelatas Jonas Grabys ir gimnazijos kapelionas Juozas Ruškys. Nuo 1928 m. statybai vadovavo prelatas Pranciškus Strakšas. Panevėžio Katedros interjeras įrengtas 1930–1933 m. Ąžuolinės altoriaus dalys pagamintos J. Rifesserio dirbtuvėje Tirolyje, pietų Italijoje. Didysis altorius – pirmojo Panevėžio vyskupo K. Paltaroko donacija Katedrai. Sostas ir kanauninkų stalės pagaminti Kaune. Toje pat Rifesserio dirbtuvėje pagamintos ir Kryžiaus kelio stotys. Pristatomas altorius – 28 metus klebonavusio monsinjoro Juozapo Antanavičiaus projektas. Vargonai gotiški, iš Karaliaučiaus, statyti 1931 m. Keturi varpai nulieti Vokietijoje. Sakyklos, kolonų puošybinės detalės sovietiniais metais padengtos tikru auksu. Dešinėje – šv. Pranciškaus altorius, vaizduojantis Apreiškimą, viršuje šv. Stanislovo paveikslas. Kairėje – Mergelės Marijos altorius, itališko stiliaus. Kryžius sakykloje – Vinco Svirskio darbo, Tėvo Stanislovo dovana. 1939 m. Katedra išdekoruota dailininko Povilo Puzino. Pagrindinė katedros dekoro idėja perduodama simboliais – Dievas ir Tėvynė.

Šią šventovę 1930 m. kovo 4 d. pašventino prelatas Jonas Mačiulis – Maironis, o 1933 m. birželio 30 d. konsekravo Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas.

1997 m. Panevėžio katedra įtraukta į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Joje yra ypač vertingų sakralinės dailės kūrinių, kurie įtraukti į LR kultūros vertybių sąrašą.

Šaltinis: PILKAUSKAS, Donatas. Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedra [interaktyvus, žiūrėta 2015 m. spalio 1 d.]. Prieiga internetu: http://www.aina.lt/istorijos-puslapiai/panevezio-kristaus-karaliaus-katedra/

Į titulinį  Atgal